Lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje yra kur kas geresnė, nei jie bando įtikinti Europą, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys.

Jo vertinimu, niekur daugiau pasaulyje nėra tiek išplėtoto valstybinio švietimo įstaigų tautinėms mažumoms tinklo, o lietuvių galimybės Lenkijoje mokytis savo gimtąja kalba – kur kas prastesnės.

“Yra tam tikro koketavimo, kaip mums čia negerai ir kaip čia mes skriaudžiami. Bandoma viešoje erdvėje sukelti ažiotažą, rodyti Europai, kaip čia blogai, nors tos normos, kurios čia taikomos, yra tikrai demokratiškesnės nei Europoje tradiciškai”, – ketvirtadienį per Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdį sakė V.Stundys.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose – numatoma, kad be privalomų lietuvių kalbos pamokų lietuviškai turės būti mokoma temų iš Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo. Taip pat įstatymu po poros metų bus suvienodintos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienerius metus.

V.Stundys tvirtino, jog iki šiol buvusi situacija, kai lenkiškų mokyklų moksleiviai laikė lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą, kuris stojant savo svoriu buvo prilyginamas kur kas sudėtingesniam lietuvių kalbos brandos egzaminui, abiturientams sudarė nevienodas galimybes

“Lenkiškų mokyklų abiturientai laiko paprastesnį egzaminą, tačiau stojant į aukštąsias mokyklas egzaminas įskaitomas kaip visavertis ar tapatus valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui, kuris yra kur kas sunkesnis. Yra tam tikra segregacinė, diskriminacinė sistema”, – kalbėjo Seimo ŠMKK vadovas.

Į lenkų politikų argumentus, kad minėtomis Švietimo įstatymo pataisomis siekiama asimiliuoti lenkų tautinę mažumą, V.Stundys atsako, jog atvirkščiai – palyginti su tarptautine praktika, taip pat ir su lietuvių mokyklose Lenkijoje situacija, lenkų tautinė mažuma turi išskirtinai geras sąlygas.

“Lietuvoje yra oficialiai 140 vadovėlių lenkų kalba, Lenkijoje yra vienintelis lietuvių kalba vadovėlis, visi kiti – lenkų. Kurioj pasaulio valstybėj matėte tokį tautinių mažumų švietimo institucijų tinklą, išlaikomą valstybės? Daugelyje valstybių dominuoja sekmadieninės mokyklos ir apsiribojama gimtosios kalbos mokymu”, – sakė V.Stundys.

Jo duomenimis, iš 416 tūkst. Lietuvos moksleivių lenkiškai mokosi per 13 tūkst., rusiškai – per 15 tūkstančių.

Lietuvos pareigūnai į lenkų priekaištus dėl esą bloginamos situacijos atsako, kad šiek tiek išplėtus dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos geriau išmoks valstybinę lietuvių kalbą.

Lietuviai Lenkijoje savo ruožtu teigia, kad net ir priėmus pataisas Lietuvos lenkų padėtis bus geresnė nei Lenkijos lietuvių, nes lietuviams Lenkijoje skiriama mažiau gimtosios kalbos pamokų, jie beveik neturi lietuviškų vadovėlių.