Lėtinis nuovargis nėra paprasčiausias pervargimas, kuris praeina gerai pailsėjus ir išsimiegojus. Tai – psichikos sutrikimas, įveikiamas tik išsamiai išsiaiškinus priežastis ir sugrįžus į sveikatą tausojantį režimą.

Daugiausia lėtinio nuovargio simptomais skundžiasi intensyviai protinį darbą dirbantys žmonės nuo 25 metų iki pensinio amžiaus. Vyrų tarp jų – daugiau, nes būtent jiems dažniausiai keliamas pagrindinis šių dienų reikalavimas – dirbti, dirbti, dirbti.

Anot psichiatrų, nors užsitęsusį nuovargį žmogus jaučia kūnu, tai iš tiesų yra psichikos sutrikimas. Jį patiriantys žmonės skundžiasi, kad nuolat jaučiasi pavargę. Dažniausia tai – labai ilgas darbo valandas dirbantys žmonės, neleidžiantys sau ilgiau paatostogauti ir net namie po darbo laiką skiriantys ne pailsėti ir pabendrauti su šeima, o dar vienai ataskaitai parašyti. Žmogus sunerimsta tik tada, kai užmigti nebepavyksta be nemenkos alkoholio dozės ar migdomųjų.

Naktį – nemiga, dieną – mieguistumas

Psichiatras Mindaugas Šablevičius pasakoja, kad lėtinio nuovargio sindromą sunku diagnozuoti, kadangi nėra tyrimo metodų. Todėl kasdieniu nuovargiu besiskundžiantis žmogus pirmiausia turėtų būti ištirtas, ar neserga lėtinėmis kūno ligomis – tuberkulioze, širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, kvėpavimo, skydliaukės sutrikimais, kurie sukelia nuovargio simptomus.

Nuovargiu besiskundžiantį žmogų kankina ir miego sutrikimai. Naktį jis nori užmigti, bet sunku tai padaryti – trukdo nemiga. Dieną nori dirbti, bet ir tai nelengva – žmogus nuolat mieguistas. Kai ką nors pradeda daryti, nors dienotvarkė nėra įtempta, jaučia tiek fizinį, tiek psichinį nuovargį – greitai išsenka, tampa dirglus. Tokiam žmogui būdingos ir įkyrios mintys prieš užmiegant – ko šiandien nepadarė, ką darys rytoj. “Kai yra šie išvardyti simptomai, galima diagnozuoti lėtinio nuovargio sindromą”, – paaiškina M.Šablevičius.

Į specialistus pacientai paprastai kreipiasi gerokai vėliau, nei suserga – po pusmečio, po metų.

Kai lėtinio nuovargio sindromu sergančius pacientus gydytojas pradeda klausinėti apie jų dienotvarkę, gyvenimo būdą, apie tai, kiek jie patenkinti savo gyvenimu, darbu, santykiais šeimoje, pradeda lįsti depresijos, nerimo simptomai, ir tampa aišku, kad žmogaus skundas dėl nuovargio – tai lėtinio psichologinio streso pasekmė. O šį sukelia įtampa darbe, problemos šeimoje, nepasitenkinimas padėtimi visuomenėje, gyvenimu, lėtinės ligos, piktnaudžiavimas kava, alkoholiu, nikotinu. Jeigu stresas trunka metų metus, žmogus tiesiog išsenka – jo kūno ląstelėse, kartu ir smegenų neuronuose, baigiasi tam tikrų medžiagų atsargos.

Tai yra ženklas: “Žmogau, sustok.” Sustok bėgęs, pinigus kalęs be atostogų, mokęsis iki paryčių. Kapstykis iš tos situacijos, atsitrauk. Lėtinio nuovargio sindromas reiškia, kad organizmas jau “nebepakelia” tokios aplinkos ir patį žmogų taip stabdo. Tai – pirmas ženklas. Tiksliau, lėtinio nuovargio sindromas – tai žingsnis į depresiją, visa apimantį nerimą, panikos priepuolius, įvairias fobijas. Taip galima prieiti ir iki psichozės, o kas turi polinkį – iki kliedesių ir haliucinacijų. Tai – jau antrasis psichikos sutrikimų, kur kas sunkesnių, etapas.

“Švarų” lėtinio nuovargio sindromą M.Šablevičiui tenka diagnozuoti ne taip dažnai. Kai žmonės kreipiasi į psichiatrą, dažnai turi ir minėtų antrosios, sunkesnės, stadijos simptomų. “Kai žmogų slegia nuovargis, su tuo jis dar taikosi – esą visi dabar pavargę, nes įtempta dienotvarkė. Jie net nesitiki, kad kažkas čia gali būti kitaip”, – pasakoja medikas.

Remiantis tyrimų analize, sergant lėtinio nuovargio sindromu organizme padidėja magnio, B grupės vitaminų, antioksidantų poreikis. Dažniausiai lėtinis nuovargis gydomas antidepresantais. Galima taikyti ir netradicinės medicinos būdus – hipnozę, jogą.

Idealaus gyvenimo pamatai

Kaip reikėtų gyventi ir dirbti, kad neįsitaisytume lėtinio nuovargio sindromo, o paskui nepultume dar giliau – į depresijos liūną? Psichiatras M.Šablevičius rekomenduoja pirmiausia susitvarkyti dienotvarkę: 8 valandos darbo, 8 valandos miego, 8 valandos laisvalaikio, o vieną dieną per savaitę – gryno poilsio, nes reikia palaikyti sveiką psichiką. Atostogų – visas mėnuo, nes tiek reikia laiko žmogaus energijai atgauti. Tai – pirmasis, laiko žingsnis.

Antrasis – kokybė. Tai reiškia, kad miegas turi būti kokybiškas, darbas – patinkantis, santykiai šeimoje – geri, laisvalaikis – visiškai kitoks nei darbinė veikla. Jei žmogus dirba fizinį darbą, jo laisvalaikis turėtų būti intelektinio pobūdžio, jei darbas protinis, laisvalaikis turėtų būti susijęs su fizine veikla.

“Labai lengva pasakyti – 8 valandos poilsio, idealūs santykiai šeimoje, pageidautina nuosavame būste, kai turi visko, ko reikia. Bet žmogui tai įgyvendinti nėra paprasta. Todėl kiekvienu atveju reikia konkrečiai žiūrėti, kur slypi žmogaus problemos. Kiekvienu atveju tiriama indvidualiai, ieškoma, kas žmogui kelia tą lėtinį stresą ir kaip galima jam padėti”, – aiškina medikas.

Viena dažniausių priežasčių, dėl ko išsivysto lėtinio nuovargio sindromas, o paskui tai perauga į depresiją, nerimą – tarpusavio santykių problemos. Jų daugėja, nes žmonės nori viską daryti greitai. Greitas maistas, greiti kreditai, greitas transportas, spartusis internetas. Ir tarpusavio santykius žmonės nori spręsti greitai.

Nepainioti su mieguistumu

Sapiegos ligoninėje Vilniuje esančioje vienintelėje Lietuvos miego sutrikimų laboratorijoje dirbanti gydytoja Raminta Masaitienė puikiai prisimena buvusį savo pacientą. Lėtinio nuovargio sindromas jaunam vyrui atsirado po užsitęsusios virusinės ligos. Jis pasakojo, kad anksčiau buvo energingas. Ir štai po persirgtos infekcios jau dveji metai, kai jis kad ir ko besiimtų, visada jaučiasi pavargęs. Vyras puikiai ilsisi, bet iš to jokios naudos – vis tiek būna pavargęs.

Kita pacientė, universiteto dėstytoja, tiksliai prisiminė, kad maždaug metai laiko, kai ji neturi jėgų. Iš pradžių moteris tai siejo su pervargimu – rašė mokslinį darbą, gynėsi disertaciją. Nepaisant to, kad vėliau puikiai pailsėjo, ji vis tiek jautėsi pavargusi, todėl sumažino paskaitų kiekį. Laisvą dieną ištisai gulinėdavo, kadangi stigo jėgų ką nors daryti.

Abiem pacientams gydytoja diagnozavo lėtinio nuovargio sindromą ir nukreipė pas psichoterapeutą konsultacijos.

“Norint tiksliai diagnozuoti lėtinio nuovargio sindromą, labai svarbu atskirti, kas žmogų kamuoja – ar mieguistumas, ar nuovargis. Mieguistumas dieną – tai jau visai kita būklė nei nuovargis. Mieguistumas gali būti fiziologinis – dėl nepakankamo miego ir dėl vyresnio amžiaus. Jeigu žmogus per mažai miegojo naktį, dieną jis gali būti mieguistas.

Vyresnio amžiaus žmonės dieną būna mieguisti, todėl nori šiek tiek nusnūsti. Todėl, kad su amžiumi keičiasi miego struktūra – mažėja paties miego trukmė, ilgėja gulėjimas lovoje, naktį kelis kartus prabundama”, – aiškina miego sutrikimų specialistė R.Masaitienė.

Mieguistumą dieną lemia ir patologiniai sutrikimai arba tam tikros ligos – narkolepsija, miego apnėjos sindromas, kai kurios psichikos ar infekcinės ligos, būklė po traumos. Kai kuriems žmonėms būdingas vėlyvojo arba ankstyvojo miego sindromas. Jeigu normalus miego laikas yra nuo 23 iki 7 valandos, tai šių miegas laikomas “pasistūmęs”. Pirmieji, pavyzdžiui, studentai miegoti eina 2–3 valandą nakties ir miega iki pietų. Dieną jie būna mieguisti, nes yra visiškai iškritę iš socialinio ritmo. Turintys ankstyvojo miego sindromą, miegoti nori jau apie 17–18 valandą. Bet ir iš to nieko gero – apie 2–3 valandą nakties jie pabunda.

Pasak gydytojos R.Masaitienės, reikia nemažos įžvalgos norint atskirti, ar žmogus yra mieguistas, linkęs dieną užsnūsti, ar jis yra pavargęs, t.y. serga lėtinio nuovargio sindromu. Ir vienu, ir kitu atveju dieną žmogus jaučiasi nevisavertis – pavargęs, nori miego, neproduktyviai ir nekokybiškai dirba ir dėl to jaučia stresą.

Lėtinio nuovargio sindromą galima įtarti:

– Kai žmogus jaučia nuovargį, trunkantį ilgiau nei 6 mėnesius ir sutrikdantį aktyvumą, kurio negalima paaiškinti kitomis ligomis ar mieguistumu.

– Kai žmogus išsimiega, pailsi, o atsikėlęs vis tiek jaučiasi pavargęs.

– Kai sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, užmirštami neseni įvykiai.

– Kai atsiranda ir kitų simptomų – skauda raumenis, sąnarius, galvą, peršti gerklę, padidėja kaklo limfmazgiai.

– Kai sutrinka miegas.