Libanas – vaizdingos gamtos, puikių paplūdimių, senovinių miestų šalis, tačiau, nepaisant visų pranašumų, atostogauti čia ryžtasi nedaug turistų.

Daiva Urbienė

Libanas – Artimųjų Rytų šalis šalia Viduržemio jūros. Prieš keturiasdešimt metų čia poilsiauti traukdavo daugybė žmonių, o ir šiandien čia būtų ką veikti net išrankiausiems keliautojams: tiek svajojantiems tingiai padrybsoti paplūdimyje, tiek nerimstantiems be aktyvaus poilsio kalnuose, tiek mėgstantiems istoriją ir per atostogas neiškišantiems nosies iš muziejų, senųjų civilizacijų miestų ar šventyklų griuvėsių, tiek gurmanams, nepraleidžiantiems progos patyrinėti rytietiškos virtuvės kvapų bei skonių. Ką veikti būtų ir pirkinių maniakams, kurie pasijustų tarsi patekę į rojų – parduotuvių gatvėje viliote vilioja garsiausių ženklų prekės.

Libanas – nedidelė šalis, todėl patogu keliauti savarankiškai, tereikia kelių valandų automobiliu, ir jau gali grožėtis vaizdingu slėniu, fortu, pilimi ar antikiniais griuvėsiais. Libane per šimtmečius glaudžiai susipynė krikščionių ir musulmonų kultūros, todėl šalyje gausu netikėtų kontrastų, kai vienur gali pasijusti kaip Rytų šalyje, o šiek tiek paėjęs jau matai Europos didmiesčiui būdingus vaizdus. Dar keli žingsniai, ir jau stebiesi taikiai šimtmečius šalia viena kitos stūksančiomis mečete ir krikščionių bažnyčia.

Nepaisant visų pranašumų, Libanas tebelieka potencialiai įdomių keliautojams šalių sąraše, į kurias keliauti ryžtasi vienetai. Mat, kad ir kaip taikiai atrodytų šalia viena kitos mečetė ir bažnyčia, realybė, deja, visai kitokia. 1975 m šalyje dėl religinių grupių plykstelėjo pilietinis karas, kurį šiaip ne taip pavyko numalšinti tik 1990 m. Vos valstybė ėmė atsigauti po suirutės, kai 2006 m. paaštrėjus santykiams su Izraeliu šis bombardavo kaimynę, ir šiandien Beiruto musulmoniškoje dalyje vis dar matomi Izraelio bombų sugriauti namai. O kur dar šiuo metu Sirijoje, kad ir už kalnų grandinės, per kurią nuolat traukia pabėgėlių voros, nerimstantis karas ir galvą kelianti kruvinoji „Islamo valstybė“. Taigi Libanas dar niekaip negali būti išbrauktas iš neramių ir nesaugių šalių sąrašo.

Tie, kurie ryžtasi į šią šalį kelti koją, turėtų atidžiai sekti žinias ir politinę situaciją, kad jai pasikeitus būtų galima sėkmingai išnešti sveiką kailį, domėtis, ar nepaaštrėjo įtampa su kaimynais, ir atidžiai išsinagrinėjus žemėlapį potencialiai pavojingas vietas išbraukti iš maršruto. Lietuvos užsienio reikalų ministerija įspėja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių, o jau ryžusis keliauti pataria geriau nekišti nosies į neramią pietinę Beiruto dalį, nevažiuoti į Tripolio ir Sidono miestus, nelįsti į šiaurinę ir pietinę Bekaa slėnio dalis, geriau nevykti į palestiniečių pabėgėlių stovyklas.

Šiukštu aplenkti Libano ir Sirijos bei Libano ir Izraelio pasienius, ypač esančius į pietus nuo Litani upės pusės. Verta žinoti, kad šalyje išlieka teroristinių išpuolių grėsmė užsienio turistų lankomose vietose. Skamba labai grėsmingai, ir vien tokie perspėjimai apmalšina keliautojų susidomėjimą šia įdomios istorijos ir dviejų kultūrų šalimi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.