Libijos sukilėliams, kurie jau beveik du mėnesius kovoja, mėgindami nuversti šalies lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), stinga charizmatiško politinio arba karinio lyderio, kuris aiškiai suformuluotų jų tikslus ir taptų kelrodžiu savo žmonėms.

Revoliucinis judėjimas įkūrė Laikinąją Nacionalinę Tarybą (LNT), kuriai vadovauja Mustafa Abdul Jaleelas (Mustafa Abdul Džalilas), taip pat “nepaprastąją krizės” darbo grupę, kurio vadovas – Mahmoudas Jibreelas (Mahmudas Džibrilas).

Tačiau jie ir kiti aukšti opozicijos pareigūnai nedažnai rodosi viešumoje, retai kalbasi su žiniasklaida, o juo labiau neišeina į gatves įkvėpti žmonių, kurie kasdien reikalauja M.Kadhafi atsistatydinimo.

Tarp Libijos sukilėlių nėra lyderio, panašaus į Fidelį Castro (Fidelį Kastrą), vadovavusį Kubos revoliucijai, ar netgi Filipinuose 1986 metais įvykusio liaudies sukilimo vadovę Corazon Aquino (Korason Akino), kuriai labai stigo politinės patirties.

Kelias savaites labiausiai žiniasklaidos pastebimas Libijos sukilėlių veikėjas buvo žmogus, daugelį metų palaikęs glaudžius ryšius su M.Kadhafi režimu – buvęs vidaus reikalų ministras Abdel Fatahas Yunisas (Abdul Fatahas Junisas) .

Jis perėjo į sukilėlių pusę ir šiuo metu vadovauja jų armijai. A.F.Yunisas antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasmerkė NATO už esą nepakankamas pastangas bombarduoti M.Kadhafi pajėgas, nors be tarptautinės koalicijos pagalbos, kuri buvo iki šiol suteikta, sukilėliai beveik neabejotinai jau būtų sutriuškinti.

A.F.Yunisas nepateikė jokio konkretaus karinės padėties įvertinimo, taip pat nepaaiškino, kiek tikroviški yra opozicijos planai užimti Tripolį.

Tuo tarpu krizės sprendimo grupės vadovas M.Jibreelas iš pažiūros atrodo esantis kuklaus būdo žmogus, kurio vardą retai kas mini.

Kai kurie eiliniai opozicijos kovotojai sako, jog tokia padėtis nesudaro jokių kliūčių ir pabrėžia faktą, kad šis sukilimas yra visos liaudies reikalas.

“Mums niekas nevadovauja. Šiai revoliucijai vadovauja liaudis. Ji liaudies rankose”, – sakė 19-metis studentas Halinas al Enesi (Halinas Enesis), atėjęs į vieną mitingą Bengazyje, kuris yra šios revoliucijos lopšys.

Paklaustas, kas, jo nuomone, vadovauja šiam judėjimui, H.al Enesi atsakė: “Manau, Mustafa Abdul Jaleelas. Tai reikalinga ryšiams su išoriniu pasauliu”.

26 metų inžinierius Mohamadas Messmari (Mohamedas Mesmaris) taip pat sakė, kad Libijos žmonės patys vadovauja sukilimui.

“Mustafa nėra mūsų lyderis. Tačiau mums reikalingas lyderis, kuris organizuotų mūsų armiją fronte”, – aiškino vyras.

Opozicijos lyderiai persikėlė iš pajūryje esančio nutriušusio Bengazio teismo pastato, apjuosto transparantais ir apklijuoto M.Kadhafi režimą smerkiančiais plakatais, į prabangesnį ir nuošalesnėje vietoje įsikūrusį viešbutį “al Fadeel”.

Ten jie priima pasiuntinius iš Europos, JAV ir kitų šalių, norinčių išsiaiškinti, kokie yra konkretūs sukilėlių ketinimai. JAV pasiuntinys Chrisas Stevensas (Krisas Stivensas) su Laikinosios Nacionalinės Tarybos nariais buvo susitikęs trečiadienį.

“Jie nori daugiau sužinoti apie mus, o mes siekiame užsitikrinti pripažinimą. Buvo diskutuojama apie Tarybos narius ir jų asmenybes”, – spaudos konferencijoje sakė aukštas LNT narys Abdel Hafizas Ghoga (Abdel Hafizas Goga).

Abu aukščiausieji opozicijos vadai yra buvę M.Kadhafi režimo pareigūnai.

Mustafa Abdel Jalilas buvo M.Kadhafi teisingumo ministras, tačiau atsistatydino vasarį dėl perdėto smurto prieš protestuotojus Bengazyje šio sukilimo pradžioje.

Jis kai kada pasisakydavo už derybas su Tripoliu, tačiau šį sumanymą atmesdavo kiti pareigūnai.

Tuo tarpu Mahmoudas Jibreelas anksčiau daugiausiai dirbo užsienyje – jis vadovavo Libijos valstybiniam ekonomikos analizių centrui, tačiau atsistatydino, kai M.Kadhafi atmetė jo pasiūlymus liberalizuoti šalies ūkį.

Dabar M.Jibreelas vadovauja sukilėlių diplomatiniams ryšiams.