2010-ieji tapo 4G – bevielio plačiajuosčio interneto proveržio Lietuvoje metais.

Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos ir viena pirmųjų pasaulio valstybių, kurioje toks ryšys pradėjo veikti, o dabar jau ir aprėpia didžiąją šalies dalį.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) įdiegtas “WiMax” technologija paremtas 4G ryšys “Mezon” šiemet prieinamas jau 54 Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams. Juo, RRT duomenimis, trečio šių metų ketvirčio pabaigoje naudojosi 187,1 tūkst. vartotojų.
Svarbu, kad pirmuosius bandymus pristatydami kitokia technologija – LTE – paremtą 4G ryšį šiemet pademonstravo ir kai kurie mobilaus ryšio operatoriai. Tad Lietuvoje šio ryšio plėtra jau įgavo pagreitį. “Tele2″ astovas Andrius Baranauskas aiškina, kad greitį – taip pat.
Tiek mobilaus ryšio kompanijų, tiek ir LRTC atstovai vienbalsiai sutinka, kad kokybės prasme abiejų technologijų galimybės labai didelės. “Mūsų išbandytas bevielis plačiajuostis ryšys pasiekia iki 170 mb/s greitį, kas reikštų, jog, tarkime, 5 GB filmą galima atsisiųsti per 30 sekundžių”, – tikina A.Baranauskas. Tiesa, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje tai, koks tokio interneto greitis veiks realiai, priklauso nuo resursų – radijo bangų dažnių, kuriuos it gamtos išteklius, operatoriams suteikia valstybė, o konkrečiai – RRT.
LRTC vadovas Gediminas Stirbys pabrėžia, jog populiarėjant bevieliam plačiajuosčiam ryšiui, kurio vartotojų skaičius 2013-aisiais jau gali susilyginti su kitokiomis technologijomis teikiamo interneto ryšio vartotojais, pasaulyje dabar vyksta tikros lenktynės. “Vis pranešama apie naujas bevielio plačiajuosčio interneto technologijas, vis didesnį maksimalų greitį. Štai korporacija “Samsung”, kurių įrangą ir mes naudojame, pasaulinėse parodose kaip tik pristatė naujas dar tik testuojamas galimybes, kurios leis pasiekti iki 330 mb/s duomenų perdavimo greitį”, – dėsto G.Stirbys.
“O brėžiniuose jau kalbama net ne apie megabitus, o apie gigabitus per sekundę, tačiau šie standartai lenkia komercines galimybes”, – dėsto G.Stirbys. Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbu ne tik lenktyniauti fantastinėmis galimybėmis, bet ir sugalvoti, kaip bevielį plačiajuostį ryšį naudoti praktiškai.

Lietuvos vartotojai – reiklūs
Taigi ar lietuviai išnaudoja visas 4G teikiamas galimybes? Ir kaip jos gali būti naudojamos praktiškai?
LRTC technologijų departamento vadovas Gediminas Būdvytis sako, kad Lietuvos vartotojų poreikių ribotais vadinti nelinkęs. “Galbūt tie, kurie vien tik naršo internete, patogiai jaučiasi turėdami bet kokį interneto ryšį. Tačiau 4G leidžia atsisiųsti didelius duomenų srautus”, – sako G.Būdvytis.
Be to, Lietuvoje šiemet buvo įgyvendinta keletas unikalių ir įdomių 4G ryšiu paremtų projektų. Tarkime, televizijoms buvo pasiūlyta galimybė rengti tiesioginius “WiMax” reportažus, o to pavyzdį jau matėme po Pasaulio krepšinio čempionato, kai iš Turkijos sugrįžusią Lietuvos komandą nuo pat oro uosto iki atvykimo į Rotušės aikštę žiūrovai galėjo stebėti gyvai.
Kitoks projektas šiemet įgyvendintas drauge su Vilniaus savivaldybe ir troleibusų parku. 19-ojo maršruto troleibuse buvo įdiegtas “WiMax” ryšys, tad keleiviai, o diduma šiuo maršrutu važiuojančiųjų yra studentai, savo išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose galėjo naudotis bevieliu internetu.
Dar viena iniciatyva irgi rengta su troleibusų parku: buvo įrengtos vaizdo kameros ir “WiMax” ryšiu perduodavo tuo metu filmuojamą vaizdą. Šiuo projektu buvo siekiama padidinti saugumą viešajame transporte, padėti spręsti iškilusius keleivių ir vairuotojų konfliktus.

Technologijos keičia gyvenimą
Tai tik keli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip naujos technologijos išplečia galimybes ir padaro įmanomą tai, ko anksčiau nė neįsivaizdavome.
A.Baranauskas sako, kad 4G ryšys Lietuvoje – lyg savotiška infrastruktūra. Tačiau svarbiausia, kad jos kūrimas ir plėtra duoda netikėtų rezultatų. Jis pateikia pavyzdį – geležinkelius, kuriuos tiesiant manyta, kad žmonės tiesiog gyvens patogiau, o krovinių nebereikės gabenti primityviais būdais. Tačiau atsitiko taip, kad geležinkeliai prailgino gyvenimą. Mat žmones pasiekdavo daugiau šviežių vaisių ar pieno, jie ėmė sveikiau gyventi, galiausiai pailgėjo jų gyvenimo trukmė.
“Mes niekada nežinome, kaip infrastruktūra keisis ir kam ji bus taikoma po 10 metų. Žinome tik, kad jau visai kitiems dalykams nei dabar”, – įsitikinęs A.Baranauskas.
Jis primena, kad ir internetas iš pradžių atsirado tam, kad vieno mokslinio centro darbuotojai galėtų tarpusavyje keistis dokumentais. Vėliau jis buvo panaudotas paveiksliukams siuntinėti, dar vėliau juo ėmė naudotis vis daugiau žmonių už centro ribų, kol galiausiai tinklas tapo pasaulinis. Dabar turime jau ir išmanųjį telefoną, neįmanomą be interneto, ar “iPad”.
“Lygiai taip pat gyvenimą pakeis ir 4G ryšys. Įdomiausia ir nuostabiausia, kad negalime numatyti, kaip”, – apibendrina A.Baranauskas.

BOX:
“Mezon” istorija
Idėja
Gediminas Būdvytis: “2002 m. skaitmenizavome magistralinį tinklą ir ėmėme galvoti apie duomenų perdavimą. O kadangi esame radijo specialistai, tai mintys krypo į radijo ryšį. 2008-aisiais įdiegėme “WiMax” E standartą, o 2009-aisiais vartotojams pasiūlėme 4G ryšį. Beje, pasiūlėme pirmieji Europoje ir vieni pirmųjų pasaulyje.
Plėtra
Gediminas Stirbys: “Mūsų tinklas plėtėsi visą laiką. Buvo numatyti du etapai. Pirmasis sutapo su krize, bet mes dėl jos nesijaudinome ir toliau plėtėme tinklą. Tad “Mezon” ryšiu galėjo naudotis 50 miestų ir gyvenviečių gyventojai. Šiemet pradėjome antrąjį etapą ir toliau plečiamės – “Mezon” ryšys pasiekė dar tris miestus ir gyvenvietes. Be to, lapkritį patobulinome programinę ir bazinių stočių įrangą, o tai ryšį dar gerokai pagreitino.