Paradoksalu, bet didžioji dalis kontrabandos, kurią Lietuvoje sulaiko muitinės ir pasienio pareigūnai, skirta ne mūsų šalies, o Europos rinkai.

Kai krizė pakerta ekonomiką ir į biudžetą ima plaukti mažiau pinigų, valdžia iš karto prisimena tuos pajamų šaltinius, į kuriuos gerais laikais kreipiama mažiau dėmesio. Tarp jų – ir į kovą su kontrabanda, nes, kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, per pirmąjį šių metų pusmetį akcizo mokesčių į biudžetą surinkta 8,8 proc. mažiau, nei planuota, taigi trūkumas sudaro 175 mln. Lt. Žinant, kad Vyriausybė pastaruoju metu karštligiškai ieško, iš kur paimti (ar kaip sutaupyti) 600 mln. Lt, dėl kontrabandos (o akcizai prarandami būtent dėl jos) prarandami pinigai sudaro kone ketvirtį trūkstamos sumos.

Nelegali degalų rinka sudaro iki 4 proc. visos šalies šios rinkos, o nelegali tabako gaminių rinka, pačiais atsargiausiais “Japan Tobacco International” kompanijos vertinimais, sudaro iki 29 proc. visos tabako rinkos. Kiti ekspertai tvirtina, kad kontrabandines cigaretes rūko kas trečias Lietuvos gyventojas. Kai kuriuose šalies regionuose – pietinėje Lietuvoje, ties Kaliningrado siena, taip pat Baltarusijos pasienyje bei Vilniuje kontrabandinės cigaretės 2007–2008 m. užėmė iki pusės rinkos dalies.

Degalai keliauja legaliai

Kitaip nei prieš dešimtmetį, kai didelę kontrabandos dalį sudarė alkoholis, pastaruoju metu liūto dalį sudaro tabako gaminiai ir šiek tiek benzinas bei dyzelinas. Tik štai cigarečių kontrabanda užsiima tiek smulkūs gabentojai, tiek stambios organizuotos kontrabandininkų gaujos, o praktiškai visa degalų kontrabanda sutelkta smulkių vežikų rankose (tiksliau, degalų bakuose).

Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sukaupta informacija, pernai, kriziniais 2009-aisiais, keliaujančiųjų į Rusiją sumažėjo 850 tūkst. žmonių ir 85 tūkst. automobilių, į Baltarusiją – 900 tūkst žmonių mažiau, užtat automobilių – net 131 tūkst. daugiau. Visi pamename, kad pernai nelegalių degalų rinkoje karaliavo baltarusiškas dyzelinas. Šiemet žmonių judėjimas per Rusijos ir Baltarusijos sienas grįžo prie ikikrizinio lygio, o štai sienas kirtusių automobilių skaičius ikikrizinį viršijo net 700 tūkst.!

Nesunku suprasti, kad tai rodo toli gražu ne plūstelėjusių Lietuvos turistų minias, o degalų kontrabandos mastą. Paradoksas, kad tokiu pasienio prekybos būdu degalai ir kartu vežami keli buteliai degtinės sieną kerta visiškai teisėtai, bet paskui parduodami jau nelegaliai. Ekspertų vertinimais, šiuo metu iš kontrabandos pelnosi iki 1 proc. Lietuvos gyventojų, vidutiniškai per mėnesį prisidurdami po tūkstantį litų. Skaičiuojama, kad iki sunkmečio nelegalūs degalai sudarė 2–3 proc. visos degalų rinkos, o dabar šoktelėjo beveik dukart – iki 4–5 proc.

Kontrabandos ekspertai kol kas neranda kito reiškinio paaiškinimo: 2004 m. gegužės–gruodžio mėn. statistika fiksavo Lietuvoje netikėtai smukusį degalų pardavimą – parduoda net 22 mln. litrų mažiau nei per tą patį periodą 2003-iaisiais. Toks pats niekuo nepaaiškinamas degalų nepopuliarumas užfiksuotas ir 2006 m. 2008-aisiais degalų pardavimas ėmė mažėti dar iki visų perspėjimų apie krizę ir keliamus akcizus – nuo birželio parduota 50 mln. litrų mažiau nei antrąjį 2007-ųjų pusmetį. Vienas galimų paaiškinimų – numatydami naftos kainų ar akcizų šuolį, stambūs degalų pardavėjai iš anksto sukaupdavo pigesnių degalų atsargas ir paskui parduodavo jau didesnėmis kainomis.

“Ichtiandrai” – tik vidaus rinkai

Kai kalba pasisuka apie cigarečių kontrabandą, žmonėms prieš akis iš karto iškyla televizijos ir kitokios žiniasklaidos sudėliotas vaizdas: Lietuvos pasienis su Rusijos Kaliningrado sritimi, paupio krūmynai ir skersai Nemuną besidriekiantis sunkiai įžiūrimas kilvaterio pėdsakas, žymintis, kad toje vietoje vadinamasis “ichtiandras” po vandeniu plukdo cigarečių krovinį.

Tiesos čia yra, nors pastaruoju metu “ichtiandrus” vis dažniau keičia motorlaiviai, laikinosios perkėlos ar kitokios techninės gudrybės. Bet šis cigarečių kontrabandininko įvaizdis susiformavo 2003–2006 m., kai po sėkmingų Valstybės saugumo departamento ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų operacijų buvo sutriuškintas stambus tarptautinės tabako kontrabandos tinklas, maitinęs ne tik lietuvių nusikaltėlius bei korumpuotus pareigūnus, bet ir airių teroristus.

Tuomet staigiai sumažėjo sulaikomų cigarečių kiekis, o nelegaliame versle ėmė dominuoti smulkieji panemunės, pirmiausia Pagėgių, kontrabandininkai. Tačiau panemunės kontrabanda iš esmės skirta vien mūsų vidaus rinkos poreikiams tenkinti. Aišku, Lietuvos mastu tai didelės sumos, bet tikrasis pelnas, kaip gerai žinojo cigarečių kontrabandininkai, jų laukė Vakarų Europos rinkose.

Grįžtama į Europą

Sulaikomų cigarečių kiekis ir rūšys nedviprasmiškai byloja: persigrupavę ir po teisėtvarkos smūgių atsigavę, nuo 2006-ųjų Lietuvos kontrabandininkai kartu su savo partneriais Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sėkmingai grįžta į Europą. Vėl kaip ir 2000–2002 m. tik nedidelė sulaikytų cigarečių dalis yra kaliningradietiškų “Prima” ar “Saint George” markių, kurias ir rūko mūsiškiai kontrabandinio dūmo mėgėjai. Užtat nuo 2005-ųjų vis daugiau sulaikoma “Marlboro”, “Lambert&Butler”, “Parliament”, “Superkings” cigarečių, o pastaruoju metu karaliauja “Jin Ling” markė, skirta beveik išimtinai Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rūkaliams.

Štai čia Lietuva susiduria su paradoksu: jeigu per mūsų šalies teritoriją tranzitu vežamos cigaretės skirtos ne mūsų šalies, o kitų Europos Sąjungos valstybių rinkai, vadinasi, tiesioginio nuostolio valstybės biudžetui (kitaip nei “ichtiandrų” plukdomos) jos nedaro. Kova su tranzitine kontrabanda, siaurai žiūrint, yra grynas nuostolis valstybei, nes teisėtvarkos pajėgos atitraukiamos nuo kovos su vidaus rinkai skirta kontrabanda, nemažai kainuoja ir sulaikytų cigarečių gabenimas, saugojimas bei naikinimas.

Lietuvos pareigūnų entuziazmo neskatina ir matymas, su kokiu abejingumu į kontrabandą žiūri Vakarų Europos valstybių teisėtvarka. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus sulaikoma beveik tiek pat kontrabandinių cigarečių kaip ir Lietuvoje. O juk šalių (ir rinkų) dydis – nesulyginamas. Neretai bendrų su vokiečiais operacijų iniciatorė būna būtent Lietuvos teisėtvarka. Britų teisėtvarką labiau domino ne cigarečių kontrabanda, o kad iš to gaunami pinigai tenka teroristams finansuoti.

Tranzitinės kontrabandos Lietuvai daroma žala – netiesioginė. Iš šio nelegalaus verslo gautomis šimtamilijoninėmis pajamomis korumpuojama teisėtvarka ir šias kontroliuojantys politikai, kuriamos pinigų plovimo sistemos, superkamas legalus verslas. Tad po pernai vykusių teisėtvarkos operacijų prieš korumpuotus Pagėgių ruožo pasieniečius (pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai, septyniolikai pasienio pareigūnų iškeltos bylos), šiemet, kaip žadama, atėjo eilė didiesiems kontrabandos tranzito organizatoriams.

“Yra žinoma, kas organizuoja, kaip veža, kokiomis legaliomis firmomis dengia savo veiklą, – sakė “Veido” pašnekovas, priklausantis neformaliai premjero sukurtai darbo grupei, skirtai kontrabandos problemoms spręsti. – Tereikia pradėti realizuoti turimą informaciją. Tad jeigu rudeniop neprasidės kontrabandos organizatorių galvų kapojimas, žiemą teks pradėti kapoti galvas tiems, kuriems priklausė kapoti kontrabandininkų galvas”.