Pasaulio finansų analitikai 2017-ųjų pradžią vadina pozityvia: nepaisant tiek Europoje, tiek Amerikoje egzistuojančios politinės rizikos ir pasyvios Europos centrinio banko pozicijos, Amerikos federalinis rezervų bankas pastaruoju metu nebe pirmą kartą padidino savo bazinę palūkanų normą, o akcijų, žaliavų ir kitose rinkose iš esmės dominavo žalia spalva. Tačiau Lietuvoje toliau vyrauja negatyvios nuotaikos: inovacijos menkos, investicijos neefektyvios, produktyvumas mažas, o šalis toliau išsivaikšto ir išsivažinėja.

Vis dėlto ar viskas pas mus taip blogai, o pasaulyje – taip gerai? Juk Europa mažų mažiausiai su nerimu laukia, kokių pokyčių atneš britų „Brexit“, o mes turime didžiulį neišnaudotą potencialą, kuris mūsų finansų rinkai gali suteikti postūmį. Bent jau taip šiomis dienomis vykusiame „Finansų rinkų forume 2017“, kuriame dalyvavo įvairių bankų atstovai ir ekonomistai, teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasaulis: metų pradžia pozityvi

Pasaulio finansų analitikai, vertindami tris pirmuosius šių metų mėnesius, pastebi, kad investuotojai noriai pirko aktyvus, net nepaisydami tiek Europoje, tiek Amerikoje egzistuojančios politinės rizikos, kuri, tikėtina, antrąjį šių metų ketvirtį dar labiau išaugs, o atotrūkis tarp Amerikos ir Europos centrinių bankų vykdomos politikos taip pat didėja.

Nors Amerikos pinigų politika per praėjusį ketvirtį buvo dar labiau sugriežtinta, esminio poveikio rinkoms tai neturėjo. Amerikos federalinis rezervų bankas (angl. FED) trečią kartą 0,25 proc. padidino savo bazinę palūkanų normą (anksčiau tai padaryta 2016 m. pabaigoje ir 2015 m. gruodį), o rinkos dalyviai tokį žingsnį įvertino kaip FED pasitikėjimą Amerikos ekonomika ir jos perspektyvomis.

Pasak „Traders.lt“ analitikų, prognozuojama, kad monetarinė politika JAV šiais metais bus sugriežtinta dar du kartus – labiausiai tikėtina, kad tai įvyks birželį ir metų pabaigoje. Infliacija šioje šalyje pastebimai priartėjo prie FED nustatyto tikslinio lygio, o nedarbas, kuris taip pat yra aktualus formuojantiems pinigų politiką, iš esmės pasiekė vadinamąjį normalaus visiško užimtumo lygį. Tiesa, dėl to jau pradedama nerimauti, kad didžiausia pasaulyje ekonomika gali perkaisti, o infliacija dar labiau įsibėgės ir nutols nuo nustatyto lygio.

Visai kitaip elgiasi Europos centrinis bankas (ECB): po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas, kad nuo šio mėnesio jo vykdomos aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė bus sumažinta nuo 80 iki 60 mlrd. eurų, o pati programa pratęsta iki šių metų pabaigos, jokių naujų sprendimų nebuvo priimta.

Nors vasarį metinė infliacija euro zonoje pasiekė du procentus – ECB nustatytą tikslinį lygį, jos prieaugį daugiausia lėmė atsitiesusios energijos išteklių kainos. Dėl to, kai buvo šiek tiek pakoreguotos kurį laiką kilusios naftos ir kitų energijos išteklių kainos, infliacijos spaudimas taip pat sumažėjo ir, preliminariais duomenimis, metinis vartotojų kainų indeksas bendroje valiutos sąjungoje kovą smuktelėjo nuo 2 iki 1,5 proc. Tad kol euro zonoje infliacijos didėjimas taps tvarus, dar turės praeiti šiek tiek laiko.

Kalbėdami apie politinę riziką analitikai pabrėžia, kad tiek Senajame žemyne, tiek anapus Atlanto ji ir toliau išlieka, ir veikiausiai per kelis artimiausius mėnesius dar labiau padidės, o tai gali turėti neigiamos įtakos finansų rinkoms ir investuotojų optimizmui. Pasak analitikų, Europoje tai visų pirma susiję su Prancūzijos prezidento rinkimais, vyksiantiems balandžio 23 d. Didžiausią baimę analitikams ir ekonomistams bei investuotojams kelia tai, kad gana daug šansų juos laimėti turi Marine Le Pen, kuri žada iš naujo derėtis dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje sąlygų bei pasitraukti iš euro zonos. Tai rimtas rizikos veiksnys, nes Prancūzijos ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje.

Nors Amerikoje jokių reikšmingų rinkimų per kelis artimiausius mėnesius nebus, politinė rizika anapus Atlanto padidėjo šiek tiek anksčiau, o dabar abejojama, kaip naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo komandai seksis įgyvendinti per rinkimus duotus pažadus – sumažinti mokesčius, padidinti išlaidas infra-struktūros srityje ir kt.

Parengė Birutė ŽEMAITYTĖ

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2017-m