Lietuva praėjusią savaitę buvo oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl narystės pasaulio ekonomikų elitiniu klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Nors mūsų šalies stojimas į EBPO, pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, užtruks dvejus – trejus metus, naudą Lietuva gali pajusti jau derybų dėl narystės metu. Analitikų vertinimu, priklausyti EBPO yra ne tik prestižas, bet ir didžiulis pripažinimas valstybei, jos vystymosi raidai. Be to, narystė EBPO neabejotinai pritrauks į Lietuvą daugiau užsienio investicijų, taip pat gali pakilti Lietuvos skolinimosi reitingai.

Derybų dėl narystės procesą koordinuos vasario pabaigoje sudaryta Lietuvos narystės EBPO koordinavimo komisija, kuriai pirmininkauja Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. Į ją taip pat įeina viceministrai, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Statistikos departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

Tiesa, Lietuva – paskutinė iš Baltijos šalių, pakviesta derėtis dėl narystės Paryžiuje įsikūrusio gerai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio valstybių klube. Latvija tokio kvietimo sulaukė 2013 metais, o Estija, kuri deryboms dėl narystės šioje organizacijoje buvo pakviesta 2007-aisiais, po trejų metų tapo visateise EBPO nare.

Šiuo metu EBPO priklauso 34 valstybės. Dėl narystės organizacijoje, be Latvijos, derasi Kolumbija ir Rusija, o nuo šių metų derybas pradės ne tik Lietuva, bet ir, manoma, Kosta Rika. Turtingųjų klubu vadinama EBPO – tai forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Be to, EBPO tikisi tapti viena iš pagrindinių globalizacijos procesus veikiančių organizacijų.