Tiek politikai ir valdžios institucijos, tiek paprasti Lietuvos gyventojai su ukrainiečiais dalijasi viskuo, kas gali padėti šiems siekti demokratinės, nepriklausomos ir suverenios valstybės, – nuo politinės paramos iki kraujo.

Aušra Lėka

Ukrainiečiams lietuviai – kaip mums islandai, pirmieji išdrįsę pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Lietuva ėmėsi Ukrainos advokatės vaidmens tarptautinėse organizacijose, stovėjo greta Maidano barikadose, dalijasi žiniomis bei patirtimi, pinigais, šiltomis pirštinėmis ir net krauju. Čia lietuviai kaip reta vieningi: neabejingi ukrainiečių kovai ir aukščiausi valstybės asmenys, ir paprasti piliečiai.

Tarptautinėje arenoje – ukrainiečių advokatai

„Mūsų piliečiams, puikiai prisimenantiems kruviną 1991 m. sausio mėnesio agresiją, nereikia kalbėti apie tarptautinės bendruomenės paramos svarbą. Todėl galime didžiuotis, kad mūsų šalis svariai prisidėjo telkiant visokeriopą paramą Ukrainai – tiek politiniu lygmeniu, tiek tarptautinėse organizacijose. Visuomet esame aktyvūs keliant Ukrainos klausimą Europos Sąjungoje, NATO, ESBO, kituose tarptautiniuose, regioniniuose ar dvišaliuose formatuose. Ukrainos klausimas JT Saugumo Taryboje šiemet svarstytas trisdešimt kartų, iš jų nemaža dalis posėdžių sušaukta Lietuvos iniciatyva“, – pabrėžia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovas pastebi, kad ir mūsų diplomatinės tarnybos, ir visuomeninių organizacijų bei pavienių asmenų pastangos Ukrainoje yra labai vertinamos, tą įrodo ir šiltos ukrainiečių padėkos Lietuvai bei jos žmonėms.

Lietuva, iš nesenos savo pačios patirties labai gerai žinodama, ką reiškia kovoti dėl teisės būti demokratiška nepriklausoma vakarietiška valstybe ir kur kas kas geriau nei vakariečiai suvokdama Rusijos politikos peripetijas, prisiėmė misiją daiktus vadinti tikraisiais vardais, kad kai kurie europiečiai bei jų politiniai lyderiai atsikvošėtų ir imtų adekvačiai vertinti Rusijos, kuri, kaip ne kartą pasakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, elgiasi tarsi teroristinė valstybė, veiksmus.

Mokyti ukrainiečių karius ar patiems ten kariauti

Lietuva su ukrainiečiais dalijasi ir savo sukaupta modernios kariuomenės kūrimo patirtimi. Vienas prioritetų, plėtojant karinį bendradarbiavimą su Ukraina per artimiausius metus, bus trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kūrimas. Kitais metais į Lietuvoje vyksiančias pratybas ketinama kviesti ukrainiečių karius, o Lietuvos kariai vyks į pratybas Ukrainoje.

Lietuva taip pat didins ir tiesioginę paramą finansuojant Ukrainos karininkų studijas štabo karininkų ir anglų kalbų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže. Prisidėdama prie paramos Ukrainai, Lietuvos krašto apsaugos ministerija kasmet finansuoja Ukrainos karių studijas Lietuvos karinio rengimo įstaigose ir Baltijos gynybos koledže rengiamuose mokymuose. Daugiau nei trisdešimt Ukrainos karių šiemet bus baigę puskarininkių rengimo kursus Lietuvos kariuomenės mokykloje.

Krašto apsaugos ministerija taip pat suteikė Ukrainos kariuomenei materialinę paramą, skirdama medicininių priemonių, sauso maisto davinių ir ekipuotės dalių.

Iš viso šiemet vien iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto papildomai skirta per 400 tūkst. Lt Ukrainos kariuomenei: sužeistiesiems į Lietuvą atvežti bei jų reabilitacijai, materialinei paramai ir logistikai, puskarininkių instruktorių rengimui. Papildomai skirtas beveik 173 tūkst. Lt įnašas į NATO fondą Ukrainos kariuomenei paremti.

Lietuvos kariuomenė kariniais lėktuvais į Lietuvą padėjo pargabenti ir sužeistuosius antiteroristinės operacijos Ukrainoje dalyvius, kurie gydyti Lietuvos gydymo įstaigose, o po to reabilitavosi karių reabilitacijos centre Druskininkuose. Lietuvoje reabilitacinį gydymą dabar tebetęsia trys antiteroristinės operacijos Ukrainoje dalyviai: vienas Palangoje ir du Druskininkuose.

Tiesa, kai kurie visuomeninių iniciatyvų paremti Ukrainą aktyvistai mano, kad Lietuva turėtų tiesiogiai prisidėti prie kovinių veiksmų Ukrainoje kariais bei kovine technika. Visuomenininkų atstovai sako, kad Rytų Ukrainoje jau kovoja lietuvių būrys, pasivadinęs „Algirdo akimi“. Oficialusis Vilnius tokias žinias neigia, net prilygina provokacijai, mat tai vanduo ant rusiškos antiukrainietiškos ir antivakarietiškos propagandos malūno.

Parama – ne tik litais

Šiemet Lietuva iš biudžeto lėšų Ukrainai skyrė humanitarinės pagalbos, paramos vystomojo bendradarbiavimo veiklai ir Ukrainos kariuomenei, vertinamos daugiau nei 2 mln. Lt. Lėšos teko sužeistųjų gydymui Lietuvoje, mokinių iš Rytų Ukrainos perkėlimui mokslo metams į Lietuvą ir būtiniausiomis priemonėmis, skirtoms Ukrainos gyventojams. Prisidedant prie tarptautinės humanitarinės bendruomenės pastangų, per Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūrą numatoma papildomai dar skirti 175 tūkst. Lt humanitarinę paramą gyvenamosios vietos netekusiems Rytų Ukrainos gyventojams. Iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos skirta 550 tūkst. Lt, įskaitant įnašą ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje finansavimui.

Bet pagalba turi ne tik piniginę išraišką. Svarbiausia padėti ukrainiečiams mokytis patiems kurti demokratinę valstybę. Šiuo metu Ukrainoje Lietuva dalijasi patirtimi, kaip stiprinti institucinius gebėjimus, skatinti eurointegracinius procesus, vykdo paramos pilietinei visuomenei ir paramos regioninei žiniasklaidai projektus.

Mūsų ekspertų patirtis perduodama daugiašaliuose ES paramos projektuose. Pavyzdžiui, Lietuvos institucijos kartu su kitomis ES šalimis dalyvauja Europos Komisijos finansuojamuose trijų ES Dvynių programos projektuose Ukrainoje. Lietuvos ekspertai dalijasi patirtimi administracinių teismų efektyvumo gerinimo, žemės ūkio paskirties žemės rinkos skaidrumo, komercinio kelių transporto saugos standartų srityse. Bendras Lietuvos Ukrainoje įgyvendinamų Dvynių projektų biudžetas siekia 4,9 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija šiais metais trylikai antrosios studijų pakopos studentų iš Ukrainos suteikė kompensacijas už mokslą, jiems mokamos stipendijos.

Ukrainai labai svarbu įgyvendinti ir ekonomines reformas. Na, čia Lietuva prisidėjo ir nestandartiniu būdu: Ukrainos ekonomikos ministru tapo lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius.

Lietuva siūlo ir kitų ekspertų pagalbą padėti Ukrainai įgyvendinti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES nuostatas, kitas reformas. Mūsų šalis pasirengusi plėsti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir prekybos ryšius, padėti Ukrainos įmonėms diegti europinės prekių ir paslaugų kokybės standartus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.