Jei nepridarysime klaidų ir toliau augsime tokiais tempais, kaip dabar, jau po 3-5 metų pagal pragyvenimo lygį galėtume prisivyti reformų vengiančias Portugaliją ar Graikiją. Tuo tarpu priartėti prie ES vidurkio prireiks mažiausiai 17 metų.

„Lietuvą palyginčiau su 23 metų jaunuoliu, kuris pabaigęs mokslus bando įsitvirtinti gyvenime – jis daro daugybę klaidų, bet yra pakankamai ambicingas ir siekia užsibrėžto tikslo“, – mūsų šalies užimamą vietą tarp ES šalių apibūdina verslo rizikos bendrovės „Coface Lietuva“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.
Tad šis jaunuolis dar smarkiai atsilieka nuo perpus vyresnių ir stabilų pagrindą per daugelį metų užsitikrinusių ES klubo kolegų, tačiau eina teisinga kryptimi. „Reikia skirti du dalykus. Pirma, kur esame ir antra, kokia mūsų kryptis. Pagal daugelį rodiklių vis dar atsiliekame nuo daugelio šalių – net Centrinės ir Rytų Europos, bet mūsų kryptis teisinga ir judame pirmyn“, – pabrėžia „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
To paties šiandien negalėtume pasakyti apie kai kuriuos vyresnius ir labiau patyrusius ES klubo kolegas. Analizuodami „Eurostat“ statistikos lenteles jau galime atsikvėpti – Lietuvos nebereikia ieškoti kažkur lentelės gale, tyliai džiaugiantis, kad ES bent jau yra Rumunija ir Bulgarija, leidžiančios mums išvengti autsaiderių dalios. Šiuo metu paskutines vietas statistinėse lentelėse neretai esame užleidę Pietų Europos šalims: Lietuvoje nedarbas net dvigubai mažesnis nei Graikijoje ar Ispanijoje, o mūsų šalies ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį augo 4 proc., kai daugumoje didžiųjų ES valstybių krito.
„Jei lyginame Lietuvą su kitomis ES valstybėmis, mūsų BVP augimas yra pakankamai žymus, kai daugelis kitų ES valstybių stagnuoja arba yra recesijos fazėje“, – tvirtina M.Sventickas.
Ankstesniais metais didesnius mūsų BVP augimo tempus buvo galima paaiškinti tuo, kad 2009 m. mūsų ekonomika patyrė vieną iš didžiausių kritimų ES, tačiau šiandien šis paaiškinimas jau nebegalioja. Praėjusiais metais Lietuva jau pasiekė ir viršijo prieškrizinį nominalų BVP pagal rinkos kainas. 2008 m. jis siekė 111,9 mlrd. Lt, o 2012 m. – 113,6 mlrd. Lt. Tuo tarpu prieškrizinio lygio nominalaus BVP dar nepasiekė daugybė šalių – Latvija, Čekija, Ispanija, Italija, Vengrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Didžioji Britanija, Airija ar Graikija.
Tad, kaip mes šiandien atrodome ES kontekste ir kaip pasikeitė mūsų vieta šių šalių gretose nuo įstojimo į ES? Ar greitesni sprendimai tvarkantis su krize turėjo įtakos mūsų pozicijai ES klube?

Portugaliją ir Graikiją galime pavyti per keletą metų?

Neseniai sutikta jauna specialistė iš Italijos Kristina pasakojo, kokį sunkų laikotarpį šiuo metu išgyvena jos šalis: darbuotojai vis dar atleidinėjami, darbo krūviai padidėję, o ji jau ketverius metus toje pačioje įmonėje dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Kasmet birželio pradžioje kontraktas pasibaigia – tada ji privalo palaukti mėnesį, o jam praėjus vėl grįžta dirbti į tą pačią įmonę vienuolikai mėnesių. Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė nepavydėtina, tačiau netrukus italė prasitarė: turint darbą Italijoje gyventi nėra taip jau sudėtinga – jos atlyginimas siekia 2 tūkst. eurų. Tuo tarpu Lietuvoje tokio lygio specialistas uždirba 2000-3000 Lt. Nors būsto nuoma ar restoranai Italijoje brangesni, maisto ir pagrindinių paslaugų kainos tris kartus nesiskiria.
Tad nors mūsų ekonomika vertinant oficialius statistinius rodiklius atrodo sveikesnė nei Pietų šalių, iki šių valstybių pagal pragyvenimo lygį mes dar nepriartėjome. Dirbantieji Graikijoje, Italijoje ar Ispanijoje šiandien gyvena kur kas geriau negu Lietuvoje. Kaip pastebi „Euromonitor International“ vyresnioji duomenų analitikė Ana Solovjova, 2004 metais įstojusios į ES, Latvija, Lietuva ir Estija turėjo žemiausius atlyginimus tarp 25 šalių. Per aštuonerius metus, iki 2012 metų, Estija sugebėjo aplenkti Lenkiją, Slovakiją ir Vengrija, tačiau Lietuva iki šiol lenkia tik dvi naujas ES nares – Bulgariją ir Rumuniją. Nuo Pietų šalių gerokai atsiliekame ir pagal pragyvenimo lygiui matuoti dažniausiai pasirenkamą rodiklį – BVP vienam gyventojui.
„Nereikia tikėtis, kad pagal pragyvenimo lygį staiga pasivysime Graikiją, Portugaliją ar Ispaniją vien dėl to, kad ten gilus ekonomikos nuosmukis. Šios šalys turėjo daugiau laiko kurti demokratines kapitalistines visuomenes ir užsitikrinti ekonominį pranašumą. O mes neseniai vejamės, bandome įdiegti technologijas, veiklos principus, kuriais Pietų valstybės vadovaujasi daug metų“, – komentuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Finasta“ banko makroekonomistė Rūta Medaiskytė priduria, kad nors vis dar esame skurdesnė ekonomika, tačiau sveikesnė, patrauklesnė užsienio investicijų pritraukimo prasme, tad turime prielaidų spartesniam augimui.
Su tuo sutinka ir Ž.Mauricas, atkreipiantis dėmesį, kad mūsų augimo kryptis yra į viršų, o Pietų šalių – į apačią, nes didžioji dalis šių šalių gyventojų uždirba daugiau nei turėtų. Tad, jei nepadarysime klaidų, kai kurias iš šių šalių galėtumėme prisivyti jau po kelerių metų. „Jei jiems ir toliau nesiseks, nenustebčiau, kad pagal BVP vienam gyventojui portugalus galime aplenkti po 3 metų, Graikiją ir Kiprą – gal po 5 metų“, – prognozuoja Ž.Mauricas.
Tuo tarpu kitas ES šalis vytis teks dar ilgai. Jei Lietuvos ekonomika kasmet augtų po 4-5 proc., pagal banko „Swedbank“ projekciją, pagal BVP vienam gyventojui prie ES vidurkio priartėtume 2030 m.
Ž.Mauricas įspėja, kad svajoti apie spartesnį augimą nė nevertėtų – būtent šią klaidą darė gilioje krizėje atsidūrusios Pietų Europos šalys. „Nereikia tikėtis, kad darydami tą patį, augsime 20-50 proc. kasmet, kol pasieksime Vokietijos lygį. Juk Vokietijos įmonės 3-4 kartus daugiau investuoja į tyrimus, o Lietuva pagal šį rodiklį vos ne paskutinėje vietoje. Lengvo augimo nebus ir tai buvo pagrindinė Pietų Europos šalių, kurios dabar vadinamos vystančiomis rinkomis, o mes – besivystančiomis, klaida: kortomis paplūdimyje žaidę graikai galvojo, kad darydami tą patį natūraliai pasivys Vokietiją“, – ironizavo Ž.Mauricas.

Progresą padarėme vieną didžiausių

Tad kol kas Lietuva tarp ES šalių užima labai panašią vietą, kaip ir tada, kai įstojome į ES prieš devynerius metus. Užtikrintai pirmaujame prieš Rumuniją ir Bulgariją, atrodome panašiai ar šiek tiek geriau nei Latvija ir Lenkija bei šiek tiek atsiliekame nuo Estijos. Vis dėlto mūsų pažanga akivaizdi – pagal BVP vienam gyventojui 2011 m. pirmą kartą pralenkėme Vengriją, o N.Mačiulis prognozuoja, kad šiemet pagal BVP vienam gyventojui Lietuva beveik neatsiliks ir nuo Estijos.
„Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva jau yra šešta nuo galo, o tai jau ne taip ir blogai: lenkiame bulgarus, rumunus, latvius, kurie stipriai nukentėjo per krizę, lenkus, o dabar ir vengrus, kurie juda neteisinga kryptimi“, – tvirtina Ž.Mauricas. Pasak ekonomisto, Vengrija padariusi daug klaidų – ši šalis turi vienus didžiausių mokesčių ES, bet nesugeba subalansuoti biudžeto, didelių problemų kelia šešėlinė ekonomika, nepasitikėjimas valiuta, nes valiutos kursas stipriai nukrito ir daug gyventojų, pasiėmusių būsto paskolas eurais ir Šveicarijos frankais, patyrė nuostolių. Šiai šaliai patrauklumo nepridėjo ir pastaraisiais metais priimti sprendimai nacionalizuoti privačius pensijų fondus ar papildomai apmokestinti užsienio investuotojus.
Tuo tarpu mūsų pažangą geriausiai iliustruoja bene sparčiausiai Europoje augusios BVP apimtys. Per krizę savo ekonomiką sukoncentravę į eksportą, augti turėtume ir toliau. „Esame trečia šalis ES pagal ekonomikos augimą 2004 -2012 metais. Mus lenkia tik Liuksemburgas ir Slovakija, o visas kitas šalis aplenkėme. Žinoma, tokiam mūsų augimui įtakos turėjo ir perskaičiuotas gyventojų skaičius bei paaiškėjusi tiesa, kad mūsų mažiau nei 3 mln., tačiau net ir be šių lūžių duomenyse mes tikrai galime teigti, kad padarėme vieną didžiausių progresų nuo įstojimo į ES“, – pabrėžia Ž.Mauricas.
A.Solovjova priduria, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui realiomis kainomis 2004-2012 m. laikotarpiu augo vidutiniškai 4,4 proc., kai Estijos – 3 proc., Latvijos – 3,5 proc., o Lenkijos – 4,2 proc.
Žinoma, tenka pripažinti, kad slovakai  ir estai padarė didesnį darbą, pralenkę mus euro lenktynėse, sugebėję uždirbti didesnius atlyginimus, pritraukti daugiau užsienio investicijų ar sukaupti biudžeto perviršį.
„Tai lemia keletas veiksnių – mažesnė šešėlinė ekonomika, mažesnis korupcijos lygis, efektyvesnis viešasis sektorius, patogesnė geopolitinė padėtis, leidžianti pritraukti tiesioginių investicijų. Mes esame vartai tarp Vakarų ir Rytų, bet Estija arčiau Skandinavijos valstybių“, – skirtumus vardija N.Mačiulis.
Vis dėlto dažnai pabrėžiamas atotrūkis tarp Estijos ir Lietuvos yra perdedamas. Taip, estai pažengė toliau, tačiau tarpusavyje Baltijos šalys vis dar yra labai panašios. „Tam tikrų skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos yra, galima rasti daugiau rodiklių pagal kuriuos Estija pirmauja, bet vidutinis vokietis ar prancūzas lygindamas Baltijos valstybes nemato didelių skirtumų, nes tai panašaus ekonominio išsivystymo šalys“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Tuo tarpu R.Medaiskytė atkreipia dėmesį, kad palyginus pagal BVP vienam gyventojui, šiandien atotrūkis tarp Baltijos šalių tarpusavyje netgi mažesnis nei tik įstojus į ES. Estijoje BVP vienam gyventojui 2004 m. siekė 7200 eurų, dabar 12700 eurų, o Lietuvoje atitinkamai 5400 ir 11000 eurų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.