Lietuvos konkurencingumas pasaulyje pakilo į 47 vietą, praneša naujienų agentūra BNS. Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) 2010-2011 metų konkurencingumo ataskaitoje Lietuva pagal konkurencingumo indeksą pakilo šešiomis pozicijomis ir šiais metais užima 47 vietą tarp 139 pasaulio valstybių. Geriausiai įvertintas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (25 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33).

“Augantis Lietuvos konkurencingumas ir gerėjantys rezultatai iš tiesų suteikia optimizmo. Nors dar nemažai reikia ką nuveikti, bet pamažu kopiame iš krizės. Ir toliau didelį dėmesį skirsime Lietuvos patrauklumui užsienio investicijoms didinti, o man ypač džiugu matyti, kad Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis pasauliniu mastu yra vertinamas aukštai”, – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Lyginant Lietuvos konkurencingumo vertinimą su kaimynėmis Latvija ir Estija, išlieka tendencija, jog Lietuva vertinama geriau už Latviją, tačiau prasčiau už Estiją. Pasaulio konkurencingumo indekse 2010-2011 Lietuva lenkia Latviją 21 pozicija, tačiau atsilieka nuo Estijos per 12 pozicijų. Be to, Lietuva ir Latvija Pasaulio konkurencingumo indekse priskiriamos pereinamosioms ekonomikoms, iš efektyvumu pagrįsto konkurencingumo į naujovėmis, inovacijomis pagrįsto konkurencingumo. Tuo tarpu Estija jau priskiriama aukščiausiai naujovėmis ir inovacijomis pagrįsto konkurencingumo stadijai.

Tokie gana prastai įvertinti Lietuvos konkurencingumo veiksniai kaip rinkos dydis, finansų rinkų išsivystymas, naujovių diegimas iš esmės yra nulemti ekonomikos būklės (pavyzdžiui, rinkos dydžio) arba santykinio Lietuvos ekonomikos atsilikimo (pavyzdžiui, finansų rinkų išsivystymo, naujovių diegimo).

Galvojant apie pamokas, dėmesį reiktų atkreipti į tuos veiksnius, kuriuos sukuria aktyvūs valdžios veiksmai, reguliavimas. Tokiu veiksniu Lietuvoje drąsiai galima įvardinti darbo rinkos efektyvumą, kuris Lietuvoje atsilieka tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos.

Lietuvos darbo rinkos neefektyvumą lemia darbo rinkos suvaržymai, nelankstus darbo rinkos reguliavimas. Palyginus su praėjusiais metais, nesikeičia ir Lietuvoje apklaustų respondentų įvardintų keturių problematiškiausių veiksnių, trukdančių vykdyti ekonominę veiklą, sąrašas. Trys yra susiję su reguliavimu: biurokratija, mokesčių administravimas ir mokesčių tarifai.

Minėtos verslo aplinkos problemos buvo ir išlieka svarbiu šios valdžios uždaviniu siekiant skatinti verslą, mažinti nedarbą.

Pasaulio ekonomikos forumas konkurencingumo indeksą skelbia ketvirtus metus iš eilės.

“Verslo žinios” skelbia, kad tarp 500 didžiausių Vidurio Europos kompanijų yra ir 9 Lietuvos bendrovės:

“Didžiausių pagal 2009 m. pardavimus Vidurio Europos įmonių sąraše – 9 Lietuvos bendrovės. Joms pozicijas šiame sąraše išlaikyti padėjo ne ūgtelėję pardavimai, o išlikęs nepasikeitęs lito ir euro santykis. Daugumos kitų Vidurio Europos šalių valiutos euro atžvilgiu nuvertėjo. „Verslo žinios“ skelbia audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte“ kartu su Vidurio Europos (VE) verslo dienraščiais parengtą didžiausių VE bendrovių sąrašą. Šiemet jame pagal 2009 m. rezultatus išdėstytos šešiolikos šio regiono valstybių įmonės.

„Lietuvos energija“, „Norfos mažmena“ ir „Lietuvos dujos“ į TOP 500 VE sąrašą šiemet pateko pirmą kartą. Tokius pokyčius lėmė ne augusios įmonių apyvartos, o smukę kitų VE bendrovių rezultatai bei mažesni kai kurių šalių valiutų kursai. „Orlen Lietuva“ šiemet nukrito iš 13 į 24 vietą.

Tarp ūgtelėjusių ir viena Lietuvos bendrovė – „Lietuvos energija“. Teigiamus pokyčius bendrovės finansinėse ataskaitose lėmė didesni elektros energijos tarifai bei didesnis eksportuojamos energijos kiekis.

Keturios Lietuvos bendrovės – „Achema“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lifosa“ ir „Lukoil Baltija“ – šiemet į TOP 500 VE nepateko. Nors atrankos kartelė į TOP VE 500 sąrašą šiemet buvo gerokai žemesnė. Paskutinės sąrašo bendrovės pardavimai siekia 357 mln. eurų, o pernai ši kartelė buvo ties 461 mln. eurų. Pernai sąraše buvo ir LEO LT, tačiau tais pačiais metais ji buvo likviduota.”