"Veido" archyvas

Tiek rusai, tiek baltarusiai mielai išlaidautų ir atostogautų Lietuvoje, tačiau pragariška vizų išdavimo tvarka net per gaisrus verčia juos apsigalvoti ir verčiau nekelti kojos iš namų.

“Sveiki, noriu pasidalyti savo liūdna patirtimi mėginant gauti vizą į Lietuvą”, – rusiškame forume “Travel.ru” skundžiasi 12 dienų atostogas su šeima Lietuvoje ketinęs praleisti Denisas.

Taigi užpildęs visas reikalingas anketas, pateikęs viešbučio rezervavimo Lietuvoje įrodymus ir atidavęs visus dokumentus Lietuvos konsulato darbuotojams, Denisas su žmona ir dviem vaikais ramiai sau laukė vizų. Tačiau jų atsiėmimo dieną iš konsulato sulaukė skambučio – viza jam nebūsianti išduota. Koją pakišo viena smulkmena: paaiškėjo, jog užsisakyti viešbučio nepakanka – reikalingi dokumentai, kad už apgyvendinimo paslaugas jau sumokėta.

“Nebus apmokėjimo – nebus ir vizos, paaiškino darbuotojai. O juk apmokėjimui buvo likusios kelios valandos, be to, niekas nedavė garantijos, kad ir apmokėję nakvynę vizą tikrai gausime”, – skundžiasi Denisas, kuris nusprendė nerizikuoti ir pasirinkti atostogas Rusijoje. Pasak jo, tokiu atveju geriau prarasti už dokumentų tvarkymą sumokėtus keliasdešimt eurų, nei dešimteriopą sumą už viešbutį.

Tokių istorijų – ne viena. Kad gauti vizą į Lietuvą sudėtingiau, nei įkopti į Everestą, tikina ir Voronežo gyventoja Natalija. Ji skundžiasi, kad artimiausiame Lietuvos konsuliniame skyriuje Maskvoje, esančiame už beveik 600 km nuo jos gyvenamosios vietos, dokumentai priimami tik kelias valandas iš ryto. “Atostogauti į Lietuvą norėjome vykti su visa šeima. Tai reiškia, kad visi keturi turime pasiimti laisvas dienas, nuvykti į Maskvą iš vakaro, užsisakyti ten viešbutį ir melstis, kad ryte konsulate sulauktume savo eilės. Jei ne – dar viena naktis viešbutyje ir vėl laukimas. Tai tikrai labai didelė prabanga. Juo labiau kad sėkmės atveju paskui po dešimties dienų vėl visiems reikia vykti į Maskvą atsiimti vizų, o jos išduodamos tik vieną valandą per dieną”, – aiškina Natalija, kuri, kaip ir Denisas, nusprendė atostogas verčiau praleisti tėvynėje.

Ir nors Užsienio reikalų ministerijos atstovai tikina, jog Maskvoje esančiame konsulate paprastai kasdien priimami visi laukiantieji vizų, tai nereiškia, kad keblumų į Lietuvą vykti norintiems rusams dėl to būna mažiau.

Dabar padėtis dar sudėtingesnė, o Lietuvos konsuliniame skyriuje – tikra apgultis. Smogo, gaisrų ir sausros išsigandę rusai veržte veržiasi bent trumpam  pabėgti nuo stichijos į Lietuvą (ir, žinoma, palikti čia nemažai pinigų). Tiesa, atsižvelgiant į tai pusvalandžiu prailgintas dokumentų priėmimo laikas, o skubios vizos laikinai išduodamos ne per tris, kaip anksčiau, o per dvi dienas.

Ir nors mūsų kaimynai estai bei latviai giria tokį Lietuvos konsulatų lankstumą, tačiau vien jo nepakanka.

Keista aritmetika

Mūsų užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius kaip didžiausią problemą nurodo tai, kad dėl sunkmečio buvo gerokai apkarpyti konsulinių skyrių etatai. Iš viso panaikintos 23 darbo vietos, o ministro teigimu, norint, kad konsuliniai skyriai visavertiškai funkcionuotų, reikėtų grąžinti panaikintuosius ir pridėti dar keletą etatų. “Kai kur trūksta techninių darbuotojų, kai kur – diplomatų”, – aiškina viceministras.

Jis sutinka, kad jei konsuliniuose skyriuose dirbtų daugiau žmonių, besikreipiantiems dėl vizų gyvenimas gerokai palengvėtų. O jei tvarka būtų paprastesnė, apsilankyti mūsų šalyje ne tik galėtų, bet ir norėtų daugiau užsieniečių. Tad Užsienio reikalų ministerijos atstovai bei diplomatai atsakymo, kodėl buvo sumažintas etatų skaičius konsuliniuose skyriuose, neranda. Pasirodo, net ir iki etatų mažinimo jie dirbo pelningai, tad finansinis motyvas lyg ir atkrinta.

Užsienio reikalų ministerijos skaičiavimais, konsuliniuose skyriuose sukūrus papildomus 25 etatus, vien iš konsulinio šių žmonių darbo į Lietuvos biudžetą per metus subyrėtų papildomi 2,6 mln. Lt, mat iš darbo papildomai būtų gauta 6 mln. Lt, o šių darbuotojų išlaikymas kainuotų tik 3,4 mln. Lt.

Dabar ambasados sukasi kaip įmanydamos: kai kuriuose konsulatuose, norint aptarnauti kuo daugiau besikreipiančiųjų, dirbti su vizomis ir su norinčiaisiais jas gauti jau sodinami net ir vairuotojai, ir bet kurie kiti ambsadų darbuotojai. Tačiau ir tai mažai gelbsti.

O juk ir dabar, Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai užsienio keliautojų su nakvyne Lietuvoje buvo kaip tik iš Baltarusijos – vien 2009-aisiais jų į mūsų šalį atvyko apie 247,3 tūkst., arba 18 proc. visų tokių keliautojų iš užsienio.

Nėra abejonių, kad jų galėtų būti dar daugiau (gal net dvigubai): baltarusių išskėstomis rankomis laukia Lietuvos viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, kurortai, vandens pramogų parkai. Tačiau tuos baltarusius, kurių neatbaido vizų kainos (dabar viza į bet kurią Šengeno šalį jiems kainuoja po 60 eurų), dažnai išgąsdina vizų laukimas, kartais trunkantis iki dviejų trijų mėnesių.

Žinoma, sunku susigaudyti, kas teisus, o kas meluoja, mat Lietuvos ambasados Minske ministrė patarėja Liuda Kleimionova tvirtina, esą Baltarusijos pilietis įprastai Lietuvos vizą gauna per 7–10 dienų, ir tai tik todėl, kad užtrunka derinimas, nes jis vyksta su visomis Šengeno valstybėmis.

“Teiginiai, kad vizų laukiama du tris mėnesius, neatitinka tikrovės. Ilgiausiai žmogui “iš gatvės” be skubios priežasties vizų Minske gali tekti laukti 26 dienas. Tai reiškia, kad jis nenurodo svarbios, skubios priežasties vykti į Lietuvą”, – aiškina L.Kleimionova.

Užtat tokias diplomatų kalbas absurdu vadina baltarusis Aleksejus D. Vyras pasakoja, kad Lietuva baltarusius iš tiesų labai vilioja: kainos čia šiek tiek mažesnės nei kitose Šengeno šalyse, kokybė nepriekaištinga, gamta graži, žmonės dažniausiai moka rusų kalbą. Jis pats nesiskundžiąs net dėl vizos kainos.

Tačiau Aleksejų ir kitus jo tautiečius iš tiesų glumina eilės ir ilgas laukimas, mat Baltarusijoje neegzistuoja vizų išdavimas skubos tvarka, o į konsulinį skyrių patekti ypač sunku. Vyras pasakoja, kad dabar norint pateikti dokumentus dėl vizos reikia iš anksto užsiregistruoti internetu ir atsistoti į virtualią eilę. Bet ir ji paprastai būna tokia ilga, kad laukti savo dienos ir valandos kartais tenka ne savaitę, o visą mėnesį ar dar ilgiau. “Paskui – vėl laukti. Laukti, kad sužinotum, ar vizą iš viso gausi. Laukti, kad ją atsiimtum. Taip ir visa vasara praeina, nežinai, ar planuoti kelionę į Lietuvą, ar geriau pasilikti ilsėtis Baltarusijoje arba Rusijoje”, – piktinasi Aleksejus.

Tiesa, jis pripažįsta, kad greičiau ir paprasčiau yra gauti vizą per kelionių agentūrą. “Nusiperki kelionę, iš anksto sumoki už viešbučius, ir vizą gauni daug paprasčiau nei pavieniai keliautojai”, – dėsto vyras, kaip tik tokiu būdu su drauge patekęs į Lietuvą ir šiuo metu besiilsintis Nidoje.

Deja, apie tokias turistines vizas tik pasvajoti gali, tarkime, į Lietuvą iš Kazachstano ar Uzbekistano dažnai atvykti norintys automobilių prekeiviai, kurie dar prieš kelerius metus gerokai prisidėdavo prie automobilių eksporto didinimo.

Pavyzdžiui, šių šalių piliečiams sudėtinga kaskart užsisakyti viešbutį – tai yra ir per brangu, ir nepatogu, tačiau to reikalauja vizų išdavimo taisyklės, mat užsakytas viešbutis bent iš dalies garantuoja, kad užsienietis tikrai gyvens Lietuvoje, o ne trauks iš jos į kurią kitą Europos šalį.

Kada nors bus paprasčiau

Vis dėlto, nors padėtis konsuliniuose skyriuose sudėtinga ir ja nepatenkinti nei jų darbuotojai, nei dėl vizų besikreipiantys užsieniečiai, esama ir gerų žinių. Viceministras E.Ignatavičius žada, kad etatų užsienio skyriuose turėtų daugėti, be to, papildomos pajėgos bus mestos turistinio sezono metu, taip pat – Lietuvai pirmininkaujant ESBO bei šalyje kitąmet vyksiant Europos krepšinio čempionatui. “Deriname galimybę supaprastinta tvarka išduoti vizas pateikus bilietą į krepšinio čempionatą”, – vieną iš lengvatų užsieniečiams žada viceministras.

Savo ruožtu iš mirties taško, kaip viliasi premjeras Andrius Kubilius, galbūt pagaliau pajudės ir seniai laukiama supaprastinta tvarka pasienio ruožo gyventojams.

Priminsime, kad pagal Šengeno sutartyje numatytas išimtis administracinių vienetų, kurie prasideda iki 30 km atstumu nuo sienos ir tęsiasi ne toliau nei 50 km nuo sienos, gyventojai galėtų pigiau keliauti analogiškoje kaimyninės šalies teritorijoje. Jiems užtektų sumokėti 20 eurų už penkerius metus galiosiantį leidimą.

Lietuvoje ši teritorija matuojama pagal seniūnijas ir siektų net Vilnių, o Baltarusijoje mūsų šalies pasienio gyventojai galėtų pasiekti Gardiną. Pretenduoti į leidimus galėtų apie 800 tūkst. Lietuvos ir 600 tūkst. Baltarusijos pasienio ruožo gyventojų.