Edminas Bagdonas

Kalbėti apie dabartinius Lietuvos ir Izraelio santykius negalima neprisimenant to, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, neprisimenant tuo metu įvykusios Šoa tragedijos. Šimtmečiais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų žydai buvo svarbi ir integrali Lietuvos dalis. Jų indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi ir pažangą – akivaizdus ir neginčijamas. Holokaustas, vykęs Lietuvoje, yra tiesiog protu nesuvokiama ir niekaip nepateisinama tragedija. Baisūs Holokausto skaičiai daug pasako: iš kadaise klestėjusios ir šimtmečiais savo istoriją Lietuvoje skaičiavusios gausios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo liko tik keli procentai.

Edminas BAGDONAS, Lietuvos ambasadorius Izraelyje

Labiausiai mane glumina tai, kad kartais vis dar išgirstame Holokausto interpretacijų ir aiškinimų, esą tam, kas įvyko Lietuvoje, buvo priežasčių: žydai valdė bankus, žydai buvo vieninteliai darbdaviai ir engėjai, žydai buvo komunistai ir enkavedistai, kurie žudė ir trėmė lietuvius, ir t.t. Aš noriu pasakyti tiesiai šviesiai, kad daugiau nebūtų tokių baisių svaičiojimų: didelę dalį iš beveik 200 tūkst. nužudytų Lietuvos žydų sudaro vaikai. Kokią grėsmę mums, lietuviams, kėlė žydų vaikai?

Aš labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje matoma vis daugiau pilietinės sąmonės apraiškų, susijusių su mūsų nesenos istorijos permąstymu ir nauju vertinimu. Esu šalininkas teiginio, kad Lietuvoje vykęs Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet ir baisiausia Lietuvos ir lietuvių tragedija. Juk žydai buvo Lietuvos piliečiai. Matome, kad tai Lietuvoje vis geriau suvokiama, kartu keičiasi ir požiūris į viso žydų istorinio paveldo puoselėjimą, į žydų kapinių tvarkymą.

Mano įsitikinimu, nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva.

Nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva.

Kur dar pasaulyje galima patirti tokį jausmą, kad tave supa taip glaudžiai su Lietuva susijusi aplinka?

Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 200 tūkst. litvakų. Labai džiugu, kad atsirado politinės valios savotiškai atkurti teisingumą: Izraelio piliečiai, litvakai ir jų palikuonys, kurių didžioji dalis gyvena Izraelyje, turi palengvintas sąlygas dėl Lietuvos pilietybės susigrąžinimo bei įgijimo. Pasididžiavimo jausmas apima matant tokį izraeliečių, norinčių turėti Lietuvos Respublikos pasą, siekį.

Didelė dalis Izraelio vadovų – politinio, ekonominio ir kultūrinio elito – didžiuojasi savo litvakiška kilme ir šaknimis. Negaliu neprisiminti tik ką išėjusio anapilin, ko gero, vieno iškiliausių šalies valstybininkų, IX prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Shimono Pereso.

Šiandien tarp Lietuvos ir Izraelio užsimezgė kaip niekad glaudūs tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Niekam ne paslaptis, kad Izraelio valstybė yra viena pirmaujančių biotechnologijų, medicinos, švietimo, meno, aukštųjų technologijų, startuolių ir kultūros srityse. Būtų tiesiog nepateisinama neišnaudoti dvišalio bendradarbiavimo potencialo minėtose srityse. Juolab kad Izraelis rodo didžiulį norą ir aktyvumą plėtoti dvišalę darbotvarkę. Per savo dvejus darbo Izraelyje metus mačiau, kaip daugėja Lietuvos Izraelyje.

Ypač didelį pasididžiavimą teikia Lietuvos kultūros atstovų pasirodymai Izraelyje. Lietuvos menininkų pasirodymai sutraukia pilnutėles sales izraeliečių. Labai džiaugiuosi ir vis stiprėjančiais mūsų institucijų ryšiais, bendradarbiavimu, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir aukštųjų technologijų srityse. Geras ženklas dėl dvišalio Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo yra ir tai, kad Izraelyje pastaraisiais metais lankėsi Lietuvos Prezidentė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kiti Vyriausybės nariai, parlamentarai, merai bei verslininkai.

Tai, kad Lietuvos gyventojai atranda Izraelį, liudija ir statistika: didėja turistų srautai į Izraelį bei izraeliečių į Lietuvą, o ir plika akimi matoma tendencija – pilni lėktuvai iš Lietuvos, tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno, skrendantys į Izraelį. Štai mano dukra su vyru, lankydamiesi Eilate ir nardydami Raudonojoje jūroje, jos dugne atrado ne ką kita, o eurą su lietuvišku Vyčiu. Tikėtina, kad tai buvo lietuvių turistų moneta, mesta į jūrą kaip ženklas, siekiant dar kartą sugrįžti į šią šalį.

Didelį susižavėjimą kelia Izraelio valstybės požiūris į silpniausius visuomenės narius. Šalyje yra nemažai įmonių, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių su negalia. Pagarbą kelia ir kasdien matomi karine uniforma apsirengę jaunuoliai su didžiulėmis kuprinėmis, ginkluoti automatais. Izraelio jaunimui net nekyla klausimų, kodėl jie turi tarnauti savo šaliai. Meilė savo valstybei čia pasireiškia labai konkrečiais veiksmais ir darbais. Izraelio Valstybėje tūkstančiai žmonių savanoriškai ir už savo lėšas baigia pirmosios pagalbos teikimo kursus, todėl ištikus bėdai jie pirmieji teikia pagalbą, kol atvyksta profesionalūs medikai.

Visa tai yra sektinas pavyzdys Lietuvai, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai. Iš tiesų, turime nemažai ko vieni iš kitų pasimokyti, pasidalyti patirtimi. Kaip Lietuvos ambasadorius Izraelyje, labai svajoju, kad įspūdingas šios valstybės potencialas būtų tinkamai panaudotas mano šalyje, ir ateityje Lietuvą bei Izraelio Valstybę saistytų strateginės partnerystės saitai.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA