2016 m. rugsėjo mėnesį pažymėjo­me Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metį. Ne­at­sitiktinai jubiliejiniam vokui pasirinkome krepšinio temą: kol kas šioje šalyje esame labiausiai ži­no­mi kaip krepšinio ir trenerio Jono (Jono Kaz­lausko, treniravusio Kinijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę per Pekino olimpines žaidynes) šalis. Labai dažnai ren­giniuose, pamatę užrašą Lietuva, kinai sako: „krep­­­šinis, Jonas“. Dar mus žino kaip gin­taro šalį. O gintarą kinai labai mėgsta, noriai per­­ka ir juo puošiasi.

Ina Marčiulionytė

Šie ir praėję metai pasižymėjo ypatingu politinio ben­­­dradarbiavimo aktyvumu. Tą iš dalies lėmė ir nau­­­­jasis 16 Vidurio bei Rytų Europos šalių ir Kinijos for­matas, papildantis ES ir Kinijos bei dvišalio bendra­darbiavimo galimybes, ir Kinijos prezidento „Vie­nos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, kurioje paminėtas ir Baltijos regionas. Vien per 2016 metus premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Kinijos premje­ru Li Keqiangu dukart – Boao Azijos forume Ki­ni­joje ir Rygos „16+Kinija“ viršūnių susitikime. Kinijoje su oficialiais vizitais lankėsi dauguma Lietuvos mi­nistrų, viceministrų, savivaldybių vadovų. Pasirašyta ne­mažai bendradarbiavimo sutarčių ir programų. 2015 m. vasarą Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Ki­­nijos vicepremjeras Zhang Gaoli, 2016 m. – Ki­ni­jos Valstybės Tarybos narys Yang Jingas, viceminis­trų Dong Wei, Wang Wei ir provincijų vadovų va­do­vaujamos delegacijos.

Turime susibroliavusių miestų – Klaipėda ir Čingdao, Vilnius ir Guangdžou, Kauno rajonas ir Dzia­ša­no apskritis, Alytus ir Ningbo. Netrukus jų gretas tu­rė­tų papildyti Vilnius ir Šendženas, Rokiškis ir Char­bi­nas, Utena ir Džiningas bei kiti. Džiaugiamės šiais ry­šiais, nes jie tikrai artina mūsų šalis.

Žengdami į 26-uosius diplomatinių santykių metus galime pažymėti, kad sąlyčio taškų ir bendrų darbų bei projektų randasi vis daugiau. Ir Lietuvos, ir Ki­ni­jos verslas labai domisi galimybėmis vienas kito ša­lyse. Šįmet atsivėrė vartai į Kinijos rinką lietuviškai pie­­no produkcijai, savo eilės laukia mėsos, šienainio, medaus, grūdų, gyvų gyvulių, pašarų, pieno pa­­kaitalo veršeliams, papildomų žuvų rūšių ir kitų pre­kių eksportas.

Žinoma, leidimų gavimas – labai svarbus, bet tik pirmas žingsnis į šią didžiulę rinką. Dar reikės ilgai ir kantriai dirbti, kad lietuviški produktai taptų pažįstami ir populiarūs, noriai perkami. Jau dabar įprastose ar e. parduotuvėse galima rasti lietuviškų sausų pu­sryčių, alaus ar vandens, putojančio vyno, duonos traškučių ir kitų produktų, tad pamažu mūsų verslas skinasi kelią.

Vis dažniau į Lietuvą krypsta kinų investuotojų akys. Jiems įdomūs mūsų  informacinių technologijų, gy­vy­bės mokslų ir kiti sektoriai, jie žvalgosi ir mūsų lais­vosiose ekonominėse zonose. Ambasada labai aktyviai dirba su potencialiais investuotojais, tikimės gana netolimoje ateityje sulaukti gražių rezultatų. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad mūsų lazeriai vis labiau skverbiasi į Kinijos rinką – „Šviesos konversija“ atidarė savo filialą Šendžene.

Mūsų universitetai, įmonės aktyviai dalyvauja įvairiose parodose Kinijoje, pristatydami mokslinį potencia­lą ir produkciją. Šįmet pirmą kartą dalyvauta Pe­ki­no tarptautinėje prekybos paslaugomis parodoje CIFTIs, Šenženio aukštųjų technologijų pa­rodoje. Taip mezgami naudingi ryšiai, pristatomas Lietuvos po­tencialas.

Kinams labai rūpi ir mūsų logistikos, transporto ga­limybės, mūsų Klaipėdos uosto privalumai. Ne vel­tui didžiulė kinų įmonė „China Merchants Group“ įkūrė dvi savo atstovybes Lietuvoje – Vilniuje ir Klaipė­do­je. Ji turi nemažai su Lietuva ir Baltarusija susijusių planų.

Dar viena labai svarbi sritis – turizmas. „Švari, tyra, ele­­­gantiška“, – taip apsilankęs mūsų šalyje ją apibū­­dino vienos didelės kinų turizmo agentūros ats­to­vas. Kol kas mes kinų turistams – neatrasta že­mė, bet at­vykę pas mus jie būna maloniai nustebin­ti ir vi­sa­da re­komenduoja Lietuvą aplankyti savo drau­gams.

Šįmet į Lietuvą pakvietėme daug didelių kinų turizmo agentūrų atstovų, o metų gale Turizmo departamen­tas pradeda energingą kampaniją, skirtą Lie­tu­vai Kinijos socialiniuose tinkluose reklamuoti – tai pats paveikiausias būdas, tą patvirtintų kiekvienas ki­n­as. Kinijoje jau net trijuose uni­versitetuose dėstoma lietuvių kalba. Kinijoje gy­ve­nantys lietuviai irgi daž­­­nai pasitelkiami į pagalbą. Lietuvių bendruomenės čia labai įvairios – Šanchajuje ir Honkonge gy­ve­na daugiausia dirbantieji tarptautinėse įmonėse, o Pekine – studentai.

Lietuviškų pėdsakų Kinijoje galima rasti nuo gana senų laikų: štai šiemet sukanka 420 metų nuo pirmojo lietuvio misionieriaus Kinijoje Andriaus Ru­da­minos gimimo. Bandome rasti būdą įamžinti jo at­mi­nimą Fudžou mieste. Charbine dar išlikę buvusios tarpukariu lietuviškos kolonijos, konsulato pėdsakų, kuriuos taip pat norisi labiau patyrinėti, įtraukti į šį darbą Lietuvos mokslo institucijas.

Šie metai – Lietuvos kultūros eksporto į Kiniją prover­žio metai. Šįmet čia po trejetą ar keturiasdešimt kar­tų parodyta net 19 lietuviškų spektaklių. Kaip sa­ko kinų teatralai, „į lietuviškus spektaklius eiti tampa madinga“. Na, o tarp Lietuvos teatralų populiari fra­zė: „Negi tu dar Kinijoje nebuvai?“ Tikrai žinome, kad daug lietuviškų spektaklių bus atvežta į Kiniją ir ki­tais metais.

Ki­nijoje viešėjo lietuvių rašytojai, muzikai, prodiuseriai, festivalių vadovai. Kinų kalba išleistos septynios Kęstučio Kasparavičiaus knygos, autorius jas prista­tė Pekino knygų mugėje ir po to dar surengė kū­rybinių dirbtuvių mažiesiems skaitytojams. Po Pe­ki­no knygų mugės dėl teisės leisti lietuviškas knygas vaikams derasi ne viena kinų leidykla.

Kau­no fotografų sąjunga surengė didžiulę Lietuvos fotografijos pristatymo parodą.

Labai svarbu tai, kad bendraujant su milžiniška antrąja pasaulio ekonomika potencialo bendram darbui atsiranda visur – žemės ūkyje, turizmo srityje, uni­­versitetų mainų programose, medicinoje, moksle etc. Svarbiausia – suprasti, kad net būdami nedide­li turime kuo kinus sudominti, nustebinti ir pa­trauk­­­ti.