Per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo 12 proc.: ketvirtadalio netekome dėl neigiamos natūraliosios kaitos, o kitų – dėl emigracijos. Demografai aiškina, kodėl Lietuva ir toliau nyks.

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, pavasarį Lietuvoje dar buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau trijų milijonų skaičius greitai taps miražu. 2011 m. iš Lietuvos išvyko apie 55 tūkst. žmonių, emigracijos mastai nemažės ir šiemet, be to, nesulauksime daugiau grįžtančių, nedidės gimstamumas. Tai pagrindinės mūsų šalies nykimo priežastys, kurios Lietuvą nuo praėjusio gyventojų surašymo pakeitė neatpažįstamai.

Štai 2001 m., visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų, o po dešimties metų 430,2 tūkst. neliko. Iš jų 24 proc. netekome dėl neigiamos natūraliosios kaitos, kai miršta daugiau nei gimsta, o net 76 proc. gyventojų laimės ir geresnio uždarbio išvyko ieškoti svetur. Emigracijos iš Lietuvos intensyvumas – didžiausias ES.

2001–2011 m. daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. O padidėjo vos trijose, šalia didmiesčių esančiose savivaldybėse: 7 proc. Klaipėdos rajono, 6 proc. Vilniaus rajono ir 3 proc. Kauno rajono. Didžiausia tikimybė, kad tai daugiausia didmiesčių gyventojai, persikraustę gyventi už miestų ribos. Palyginti su 2001 m., vilniečių sumažėjo 2,7 proc., Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų – nuo 13 iki 16 proc. Nors didžiųjų miestų gyventojų sumažėjo, vis tiek juose gyvena apie 40 proc. Lietuvos žmonių.

Kaip ir prieš dešimtmetį, nuo kitų Europos šalių Lietuva skiriasi itin dideliu atotrūkiu tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės. Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai didžiausi visoje ES. Išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje moterų dabar 17 proc. daugiau nei vyrų, o 2001 m. buvo 14 proc. daugiau.

Po septynerių metų – gimstamumo nuokrytis

Tik mūsų gimstamumo rodikliai panašūs kaip Vakarų Europos šalyse. Tačiau ir tai nedžiugina, nes šiuo metu gimstamumas jau neužtikrina net kartų kaitos – viena moteris pagimdo vidutiniškai 1,5 vaiko. O gimstamumas šalyse stabilizuojasi iki kartų kaitą užtikrinančio lygio, kai moterys vidutiniškai gimdo po du vaikus.

Kada Lietuva pradės ropštis iš demografinės duobės? Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto vadovė prof. Vlada Stankūnienė sako, kad viena gimstamumo mažėjimo priežasčių – gimdymų atidėjimas iki vyresnio amžiaus. Galimybė pačiam rinktis, būti atsakingam už savo gyvenimą paskatino vertybių virsmą. Žmonės pirmiausia nori realizuoti savo siekius, ambicijas profesinėje srityje, įsitvirtinti darbo rinkoje, užsitikrinti finansinį stabilumą ir tik tada kurti šeimą. O viso to pasiekiama dažniausiai tik artėjant prie trisdešimtojo gimtadienio, todėl vis daugiau moterų pirmą vaiką gimdo tokio amžiaus.

„Prasidėjus gimdymų atidėjimui vyresniam amžiui, gimstamumo lygis šalyje paprastai labai krinta, tačiau po 10–15 metų vėl pradeda didėti, ir tai vadinama kompensaciniu efektu. Tokią duobę perėjo visos Vakarų Europos šalys, tik gerokai anksčiau ir su mažesne „įgriuva“, – atskleidžia demografė.

Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje suminis gimstamumo rodiklis jau vėl artimas dviem. Pagal Jungtinių Tautų gyventojų prognozes, Lietuva tokį lygį pasieks tik šimtmečio pabaigoje, nes gimstamumo sumažėjimui įtakos turi ir daug specifinių veiksnių, tarp jų ir ekonominių.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio nuomone, ateinantys šešeri septyneri metai paskutiniai, kai gimstamumas gali natūraliai didėti, nes išliks dar didelis 22–32 metų gyventojų skaičius. Vėliau jis smarkiai susitrauks – jau kitąmet bus keturiais tūkstančiais mažiau aštuoniolikmečių, kurių kasmet vis mažės. Tad liks tiesiog mažiau žmonių, galinčių gimdyti.

Deja, Lietuvoje nieko nedaroma, kad šis palankus metas būtų išnaudotas. „Kartų kaitą užtikrinantį lygį per dešimt metų pasiekė tos šalys, kuriose buvo nuosekliai vykdoma šeimos politika. Pirmiausia turi būti sudaromos sąlygos derinti šeimą ir darbą“, – įsitikinusi V.Stankūnienė.

Nors Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos vienos ilgiausių Europoje, niekaip nepritampa lankstus darbo grafikas, kad jauni tėvai galėtų dalį dienos dirbti, trūksta vietų darželiuose. Galiausiai nerimas, kad netekus darbo ar sušlubavus sveikatai bus sunku atžaloms užtikrinti materialinę gerovę, verčia daugelį lietuvių apsiriboti vienu vaiku.

Didės gabiausio jaunimo emigracija

Socialinio stabilumo nebuvimas – viena pagrindinių ir emigracijos priežasčių. „Sociologai prognozavo didelius išvykstančiųjų srautus 2009 ir 2010 m., tačiau buvo tikimasi, kad 2011 m. padėtis stabilizuosis. Deja, emigracija ir toliau nemažėja. Be to, išvyksta vis daugiau šeimų kartu su vaikais, nes nemato perspektyvų Lietuvoje, nėra tikri dėl ateities, nepasitiki valstybės institucijomis“, – apgailestauja B.Gruževskis.

V.Stankūnienė prognozuoja, kad emigracija ir toliau didės, ypač gabiausio jaunimo, baigusio vidurinę mokyklą. Tiesa, ir dabar išvažiuoja daugiausia darbingo amžiaus ir jauni žmonės. 2010-aisiais 20–34 metų žmonės sudarė 55 proc. išvykusiųjų.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, tai didelė netektis Lietuvai. Mat mažėja iniciatyvių, aktyvių žmonių, o dėl to mažėja ir inovacijų galimybės. Be to, išvykstant jaunimui sparčiau sensta visuomenė ir didėja demografinis bei ekonominis krūvis pasiliekantiems. A.Sipavičienės vertinimu, jaunų žmonių trūkumas gali net tapti ekonomikos atsigavimo stabdžiu.