Lietuvoje kas penktas žmogus turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o po septynerių metų tokių turėtų būti 40 proc.

Kas antram – aukštojo mokslo diplomą
Aukštasis mokslas tarsi ugnies žiede: valdžia verčia gyventi politiniu ritmu – nuo kadencijos iki kadencijos be reformų tęstinumo, dar nori įvesti kvotas atskiroms studijų programoms, užsienio universitetai ketina užvaldyti Lietuvos aukštojo mokslo rinką, verslas sako, neva ir taip jau per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Bet šalies aukštosios mokyklos nesileidžia blaškomos ir savo ateitį modeliuoja remdamosi pasaulinėmis tendencijomis. Štai Europos Komisijos pernai rugsėjo 20 dieną pasirašytame komunikate įtvirtinta nuostata, kad iki 2020 m. 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų privalės turėti universitetinį išsilavinimą.
Tačiau apie tai, pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektoriaus prof. dr. A.Pumpučio, Lietuvoje niekas nekalba. „O tai rimta užduotis Lietuvos aukštojo mokslo vadybininkams ir universitetams. Dabar ES minėtas rodiklis siekia 26 proc., tačiau yra šalių, tokių kaip Airija, kuriose 41 proc. gyventojų įgiję universitetinį išsilavinimą. Skandinavijos šalyse minėtas rodiklis viršija 30 proc., o Lietuvoje svyruoja apie 18–20 proc.“, – primena A.Pumputis.
Mūsų šalies verslininkai vis kartoja, kad socialinės krypties aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų Lietuvoje jau dabar per daug. Esą rinkai labiau reikia inžinierių ir darbininkų. O darbdaviai taip išlepinti, kad net valytojos turi mokėti kelias užsienio kalbas ir turėti aukštojo mokslo diplomą. Todėl svarstymai, kur įdarbinti antra tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, gali būti ne iš piršto laužti. Vis dėlto A.Pumputis šias abejones atrėmė tokiais argumentais: „Verslininkams reikia aklų vykdytojų. O baigęs universitetą darbuotojas gali tapti jų konkurentu. Tarkime, versle padirbėję ir įgiję patirties specialistai dažnai įkuria savas firmas. Tokių pavyzdžių žinome ir pramonės, ir prekybos srityse. Tad aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikis priklauso ir nuo šalies civilizuotumo lygio.“

Rytai metė iššūkį
Sau dar leidžiame jaustis provincija, tarsi atsitvėrusia, esančia nuošaliau nuo pasaulio. Bet pažiūrėjus plačiau, pasaulio mastu, klostosi šiek tiek kitoks vaizdas. Pietų Korėjoje neseniai surengtame didžiuliame prestižiniame Azijos universitetų forume „AUPF 2012“, kuriame dalyvavo ir A.Pumputis, nuskambėjo šūkis, kad 2020–2040 m. Azijos šalys gamins 51 proc. pasaulio vidaus produkto, dabar jo gamina 27 proc. „Tuos pačius skaičius girdėjau ir neseniai lankydamasis Briuselyje, kur buvo kalbama apie Azijos grėsmes“, – pabrėžia A.Pumputis.
Šiame Azijos universitetų forume jis pastebėjęs įdomią naujovę: didžiulis kongresas prasidėjo ikimokyklinio ugdymo lygio vadybininko pranešimu, ko neteko matyti nė vienoje pasaulio šalyje. Po to kalbėjo vidurinės grandies ir universitetų atstovai. Juos vienijo šūkis: “Mes turime išugdyti nugalėtojus!” Tam tikslui sutelktos visos ugdymo grandys. “Jie prieš nieką nepozavo, jiems nereikėjo prieš kažką pasirodyti geresniems ar gudresniems, nei yra, nes iš Europos forume dalyvavome tiktai du žmonės. Jie atvirai diskutavo tarpusavyje, kaip sieks užsibrėžtų ambicingų tikslų, ir pagrindinis būdas – visuotinio aukštojo išsilavinimo skatinimas“, – pasakoja MRU rektorius.
Profesoriaus teigimu, galime nelavinti savo visuomenės, investuoti pinigus kitur, ir kurį laiką iš inercijos dar išgyvensime. Tačiau (ne)išsilavinimo rezultatai pasirodo po 15–20 metų. Kaip tuo metu, palyginti su Azija, atrodys Lietuva? „Įsivaizduokite menkai išsilavinusių žmonių kraštą, neturintį nei naudingų iškasenų, nei unikalios geografinės padėties. Ką galėsime pasiūlyti pasauliui, kaip gintis? Juk gintis galime tik išmintinga politika ir intelektu. O gintis teks, ir vienintelė mūsų stiprybė yra krašto žmonių lavinimas. Mums reikia darbo vietų kūrėjų, o darbininkų savaime atsiras“, – įsitikinęs A.Pumputis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.