Trys klausimai Lietuvos ambasadorei Kinijoje Linai Antanavičienei

VEIDAS: Kaip keičiasi Lietuvos verslininkų aktyvumas ieškant partnerių ar pradedant verslą Kinijoje?
L.A.: Pagal 2012 m. oficialią statistiką, Lietuvos įmonės Kinijoje buvo investavusios beveik 12 mln. Lt. Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, lazerių gamintoja „Ekspla“, vartų gamintoja „Ryterna“, jau ne pirmus metus įsteigusios Kinijoje savo atstovybes ir vykdo tiek eksporto, tiek importo veiklą.
Pastaruoju metu jaučiame labai stipriai išaugusį Lietuvos įmonių susidomėjimą Kinijos rinka. Šiuo metu Lietuvos ir Kinijos verslo santykiai išgyvena tam tikrą persilaužimo etapą, kada nuo paprasčiausių „perku-parduodu“ santykių pereinama prie visai kitos kokybės bendradarbiavimo. Anksčiau pagrindinis Lietuvos verslininkų interesas buvo pirkti pigių prekių Lietuvos rinkai, o dabar vis daugiau mūsų gamintojų domisi galimybėmis eksportuoti į Kiniją. Tą iliustruoja ir prekybos statistika: 2010 m. eksportuota 96 mln. Lt vertės lietuviškų prekių ir produktų, o 2012 m. mūsų eksportas jau siekė 230 mln. Lt. –  išaugo daugiau nei du kartus.
VEIDAS: Ar Kinijos verslininkai domisi Lietuva? Kuo apskritai Lietuva galėtų sudominti kinus?
L.A.: Kinų bendrovės Lietuvą mato kaip vieną iš galimų verslo plėtros Europoje platformų. Šiandien kinams imponuoja Baltijos ir Šiaurės šalių gebėjimas tvarkytis krizės sąlygomis, mūsų šalies reformų patirtis. Labai dažnai patys kinai kaip mūsų svarbiausius lyginamuosius pranašumus mini strateginę geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų, gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir ypač aukštą gyventojų išsilavinimo lygį.
Stambių Kinijos bendrovių susidomėjimas mūsų šalimi pastebimai suaktyvėjo po to, kai prieš metus buvęs Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao paskelbė specialiąją santykių su visu Rytų ir Centrinės Europos regionu aktyvinimo programą. Ši programa, apimanti ir labai konkrečius verslo skatinimo instrumentus, sulaukė didelio kinų bendrovių dėmesio: jos pradėjo daug aktyviau domėtis mūsų rinkomis, investavimo sąlygomis, galimybėmis steigti bendras įmones ir gaminti Europos rinkai.
Kinų verslininkai bei turistai taip pat labai vertina mūsų natūralios gamtos grožį ir oro švarumą. Kai didieji Kinijos miestai ištisus mėnesius kenčia nuo smogo, tokios šalys kaip Lietuva tampa labai patrauklia vieta ne tik ilsėtis, bet ir plėtoti savo verslą, siųsti vaikus studijuoti.
VEIDAS: Lietuva, Latvija ir Estija kuria bendrą prekės ženklą, kuriuo vilios japonų ir kinų turistus. Ar tai gali pasitarnauti?
L.A.: Tai labai puiki idėja, nes Azijos šalių turistai beveik niekada nevažiuoja į Europą aplankyti vienos šalies. Praėjusiais metais kartu su kitomis Baltijos šalių ambasadomis Pekine bei Lietuvos turizmo departamentu organizavome kelių didžiausių kinų turistinių bendrovių pažintinę kelionę per Baltijos valstybes. Jau turime žinių, kad nuo šių metų birželio viena iš minėtame ture dalyvavusių bendrovių pradės organizuoti keliones į tris Baltijos šalis – šios kelionės jau pradedamos pardavinėti. O dar dvi kinų turizmo agentūros ruošiasi pradėti rengti turus į mūsų valstybes.
Tam, kad taptume dar patrauklesni kinų turistams, reikia galvoti ne tik apie geresnį Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, bet ir apie turistinę informaciją kinų kalba, kiniškai kalbančius gidus. Kinų turistais suinteresuoti viešbučiai turėtų samdyti bent po vieną kinų kalba kalbantį personalo narį, sudaryti galimybę svečiams žiūrėti kiniškus TV kanalus, pasiūlyti kokybiško kiniško maisto.