"Veido" archyvas

Dabar Lietuvoje perdirbama arba sudeginama vos 7 proc. šiukšlių, o reikėtų perdirbti ir sudeginti net 50 proc. visų atliekų

Lietuviai seka graikų pavyzdžiu: baigia išleisti beveik 1,2 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos šiukšlynams sutvarkyti ir moderniems sąvartynams bei atliekų surinkimo ir perdirbimo gamykloms pastatyti. Bet iš tiesų padėtis tokia pat prasta kaip ir prieš dešimtmetį.

Iki praėjusių metų Lietuva ES buvo įsipareigojusi pasiekti, kad būtų surenkama 95 proc. visų atliekų, bet to nepadarė. Be to, per artimiausius trejus metus turime pasiekti, kad 50 proc. visų atliekų būtų perdirbama arba sudeginama. Jei to nepadarysime, o atrodo, kad tikrai nepadarysime, visus mus, mokesčių mokėtojus, užsmaugs piniginės baudos. Štai Graikiją, kuria talentingai seka mūsų šalies valdžios, Europos Teisingumo Teismas už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą neseniai nubaudė mokėti po 20 tūkst. eurų kasdien, kol įvykdys direktyvos įpareigojimus.

“Nė neabejoju, kad Lietuva irgi mokės baudas už šių direktyvų nesilaikymą”, – atvirai sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

“Veidas” aiškinasi, kas dėl to kaltas.

Šiukšlių kiekis skaičiuojamas iš lubų

“Deja, po Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ir nurodytų trūkumų bei įpareigojimų, ką nedelsiant reikia padaryti iki 2013-ųjų, Lietuvos institucijos, atsakingos už atliekų tvarkymą, nepadarė beveik nieko. Padėtis iš esmės nepakitusi”, – sako Valstybės kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.

Šiandien, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), pavaldžios Aplinkos ministerijai, duomenimis, visų rūšių šiukšlių surenkama tik apie 87 proc. Taigi iki direktyvose reikalaujamų 95 proc. dar toli. Dar prastesni reikalai su komunalinių atliekų perdirbimu: net 93 proc. visų rūšių atliekų laidojami sąvartynuose ir tik 7 proc. perdirbami arba sudeginami.

Bet pats parlamentinio komiteto pirmininkas J.Šimėnas netiki ir šia statistika, rodančia, kad Lietuvoje surenkama apie 87 proc. šiukšlių. Mat tikslios statistikos apie atliekų surinkimą Lietuvoje nekaupia niekas. “Agentūra vadovaujasi duomenimis iš oro. To Seimo komiteto posėdžiuose neslepia ir kai kurie Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių ir už atliekų tvarkymą atsakingų institucijų atstovai”, – pabrėžia J.Šimėnas.

Tuo, beje, įsitikino ir “Veido” žurnalistė. Agentūra per tris darbo dienas nesugebėjo pateikti statistikos apie tai, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė surenkamų atliekų kiekis pagal rūšis, kiek jų surūšiuoja patys žmonės, o kiek tuo užsiimančios bendrovės, kiek atliekų perdirbama ir kiek lieka sąvartynuose, kiek buvo senųjų šiukšlynų ir kiek yra jau sutvarkytų. “Mūsų skyrius nespėjo per tokį trumpą laiką suskaičiuoti šios statistikos, nes čia reikia atlikti specialius skaičiavimus”, – “Veido” prašymu nusistebėjo Aplinkos apsaugos agentūros Taršos ir atliekų tvarkymo apskaitos skyriaus vedėja Jūratė Banelienė.

Negana to, pasak J.Šimėno, Aplinkos ministerija lengvatinės prekybos zonoje esančioms kompanijoms perleido pažymų apie įvairių bendrovių neva surenkamas, rūšiuojamas ir sutvarkomas atliekas išdavimą. “Nauda abipusė: kompanijos, išduodančios tokius leidimus, pelnosi iš tokio verslo, o bendrovės, neva deklaruojančios surinktas atliekas, atleidžiamos nuo teršos mokesčių. Joms pigiau nusipirkti tokią pažymą, nei rinkti ir sutvarkyti atliekas arba mokėti už teršą. Bet iš tikrųjų tai yra legali pinigų plovykla, kurią įteisino Aplinkos ministerija”, – atvirai išrėžė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.

“Kaip galima planuoti, ką reikia daryti toliau, jei net nėra tikslios statistikos”, – stebėjosi ir ne vieną šios srities auditą su kolegomis atlikusi auditorė R.Masiulionienė.

Kaltinimai savivaldybėms, pelnas – kelioms bendrovėms

Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą privalo savivaldybės. Bet Valstybės kontrolės auditorių sudarytas žemėlapis apie šiukšlių surinkimą savivaldybėse vaizdžiai parodo, kad minimalius ES direktyvų reikalavimus kol kas įvykdė tik Kėdainių, Neringos, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus miestų bei Šiaulių ir Trakų rajonų savivaldybės, dar keletas – Klaipėdos miesto, Palangos, Kelmės, Visagino ir Šakių rajonų bei Elektrėnų savivaldybės surenka daugiau kaip po 90 proc. visų šiukšlių.

Bet kur kas daugiau yra tokių savivaldybių, kuriose iki šiol surenkama ne daugiau kaip 50 proc. visų šiukšlių. Tarp prasčiausiai besitvarkančių reikėtų paminėti Jurbarko, Raseinių, Molėtų, Pasvalio, Alytaus ir Vilniaus rajonų savivaldybes. Dar katastrofiškesnė padėtis Skuodo rajone, kuriame surenkama vos 21 proc. visų šiukšlių, Klaipėdos rajone tik 25 proc., Molėtų – apie 38 proc.

Be to, tik septynios iš šešiasdešimties savivaldybių įrengė antrinių atliekų surinkimo aikšteles ir sustatė spalvingus konteinerius šiukšlėms rūšiuoti. Tokios aikštelės turi būti įrengtos šešiems šimtams gyventojų, kitaip tariant, maždaug po vieną ar dvi kiekviename miegamajame daugiabučių mikrorajone ir individualių namų kvartale ar sodininkų bendrijoje. Bet, kaip pastebi valstybės auditoriai, privačių namų kvartaluose ar juolab sodininkų bendrijose, virstančiose gyvenamaisiais mikrorajonais, nė su žiburiu nerasi geltonų, žalsvų ir mėlynų atliekų rūšiavimo konteinerių. Todėl dažnas privataus namo savininkas veža surūšiuotas atliekas į konteinerius mieste.

J.Šimėnas priduria, kad savivaldybės ne tik neskuba įrengti rūšiavimo konteinerių, bet ir neaiškina žmonėms, ypač daugiabučių gyventojams, kad jeigu jie rūšiuos atliekas, sumažės mokesčiai už šiukšlių išvežimą.

Galiausiai kiekviena savivaldybė privalėtų įrengti nuo vienos iki keliolikos didelių gabaritų atliekų (baldų, buitinės technikos, statybinio laužo, padangų) surinkimo aikštelių. Viena tokia aikštelė turi būti skirta 50 tūkst. gyventojų. Iš viso skirtingose savivaldybėse jau turėjo būti įrengtos 66 tokios aikštelės, bet kol kas tėra 37.

Beje, kiekvienas konkrečios savivaldybės gyventojas turi teisę kasmet nemokamai atvežti iki vienos tonos stambiagabaričių atliekų, tarp jų keturias padangas. Štai Vilniuje iš vienuolikos turėjusių jau būti įrengtų tokių aikštelių veikia tik viena. Ji yra šalia Gariūnų turgavietės. Bet apie tai, kad ši aikštelė jau pradėjo veikti, neseniai sužinojo ir pats J.Šimėnas.

Pilkojo Aplinkos ministerijos kardinolo nuopelnai

Skirtingų pašnekovų teigimu, savivaldybės neskuba vykdyti vietos valdžios įstatyme joms priskirtos atliekų tvarkymo funkcijos, nes jos yra iš esmės eliminuotos iš ES paramos gavėjų.

“Aplinkos ministerija per pastarąjį dešimtmetį taip pasidarbavo, kad savivaldybėms neliko jokio stimulo geriau tvarkytis. Viso šito mechanizmo kūrėjas – ir anose, ir šioje Vyriausybėje aplinkos viceministru dirbantis Aleksandras Spruogis. Šio viceministro ir jo komandos iniciatyva buvo sukurpti teisės aktai, kuriais siekta sunaikinti savivaldybių sąvartynus ir steigti naujus regionų atliekų tvarkymo centrus (RATC) apskrityse. Tiesa, ES direktyvos nurodo, kad sąvartynai turi būti kuo arčiau žmonių gyvenamųjų vietų, tai yra savivaldybėse. Bet dabar tik RATC gali rašyti paraiškas ir gauti ES paramą atliekoms tvarkyti, o savivaldybės nebegali”, – purvinus pelningo šiukšlių tvarkymo verslo užkulisius praskleidžia J.Šimėnas.

Galiausiai, kaip tęsia parlamentaras, nors kolega viceministras A.Spruogis labai skubino senųjų šiukšlynų uždarymą, modernių sąvartynų už ES pinigus įrengimą ir šių paslaugų perdavimą RATC, bet dabar visiškai neskuba ir nesistengia, kad Lietuva kuo mažiau šiukšlių laidotų sąvartynuose ir kuo daugiau jų perdirbtų arba sudegintų.

“Nežinau, kodėl jis nesuinteresuotas atliekų perdirbimu arba deginimu. Žinau tik viena, kad sąvartynų valdytojai labai nenori, jog būtų atidaryta atliekų deginimo gamykla. Jei pusė visų atliekų būtų perdirbama arba sudeginama, sumažėtų jų pajamos”, – aiškino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Aplinkos viceministras A.Spruogis nenorėjo veltis į diskusijas dėl jam asmeniškai pareikštų priekaištų, trumpai tepasakė, kad padėtis ministerijai žinoma ir taisoma. “Mes jau parengėme ir pateikėme Seimui reikiamas įstatymų pataisas, taigi dabar viskas Seimo valioje. Be to, nesutinku su J.Šimėnu, kad kalta tik ministerija, o savivaldybės nieko negali. Juk RATC yra savivaldybių įkurti padaliniai. Pagaliau mūsų šalis nėra išskirtinė: yra ir geriau už mus besitvarkančių, yra ir daug prasčiau”, – reziumavo A.Spruogis.

J.Šimėnas mano, kad Lietuvai reikėtų bent trijų atliekų deginimo gamyklų. O jų išgaunama energija galėtų būti panaudojama daugiabučiams šildyti. Tačiau kol kas jos net statyti nepradėtos. O ES paramos aplinkosaugos sričiai Lietuva išleido jau daug: 2000–2006 m. skirti 369 mln. Lt jau padalyti, o 2007–2013 m. skirti 813 mln. Lt baigia išsekti. Dauguma šių pinigų jau išleisti sąvartynams įrengti, o atliekų deginimo gamyklos nėra.

Regis, Lietuva, viena didžiausių ES skurdžių, yra labai turtinga šalis, jeigu jos politikai gali nebaudžiami boikotuoti įsipareigojimus ES. Vis tiek baudas už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus mokės paprasti mokesčių mokėtojai.