Lietuva nebeišlaiko laiko egzamino
Lietuva, pirmoji iš sovietinių respublikų atkūrusi nepriklausomybę, paskutinė įsives eurą ir yra paskutinė daugelyje integracijos į ES procesų.
Sąjūdžio laikų intelektualai, nukaršę ir nesugebantys susiorientuoti sparčiai besikeičiame pasaulyje, vis tebepuoselėja tautinio lito, šventos ir neliečiamos Lietuvos žemės bei smetoniškos diktatūros viltis, taip atimdami iš piliečių galimybę gyventi modernioje ir konkurencingoje Lietuvoje, gebančioje leisti susikurti savo piliečiams orų gyvenimą. Kokios to priežastys? Ir kokios pasekmės?
Pasibaigus 2013-iesiems Lietuvoje buvo išreikšta daug nuomonių, su kokiomis problemomis Lietuva susidurs 2014 metais. Vieni kaip didžiausią problemą mato nesiliaujančią emigraciją, kiti – žemės pardavimą užsieniečiams, treti – euro įsivedimą, ketvirti – tautinės valstybės praradimą ir liberalių Vakarų vertybių įsigalėjimą, nuo kurių reikia apsaugoti mūsų tėvynę. Tai matydami piliečiai ir toliau sparčiai ištisais kaimais, miesteliais palieka šalį ir su visomis šeimomis įsikuria tose valstybėse, nuo kurių „supuvimo“ mus bandoma apsaugoti.
Amerikiečių žinių gigantas CNBC Vienoje surengė garsių verslininkų, politikų, ekonomistų, demografų iš Centrinės ir Rytų Europos forumą, kuriame buvo bandoma įvertinti viso mūsų regiono ateities potencialą. Net 60 proc. forumo dalyvių mano, kad didžiausia viso regiono tolesnės ekonominės plėtros rizika yra regiono valstybių vyriausybės ir politinis elitas. “Erste Group Bank” vadovas Andreas Treichlas apibendrino paprastai: „Šiam regionui reikia psichiatrinės klinikos, skirtos politikams. Tam reikia didelės ligoninės, su mažiausiai 600 lovų.“
Kaip didžiausią problemą forumo dalyviai mato mūsų nesugebėjimą blaiviai matyti ateities ir jai tinkamai pasiruošti priimant racionalius sprendimus. Politikai vadovauti centriniams bankams ir valstybės įmonėms skiria ne kompetetingus vadovus, o sau palankius asmenis, nesugeba nuosekliai parengti ir įgyvendinti reformų, užtikrinti tinkamos visų lygių švietimo sistemos, dirbti su emigruoti susiruošusiais asmenimis ir kovoti su korupcija.
Forume buvo pristatyti demografų pranešimai, kurie liudija, kad iki 2060 m. Lietuvos gyventojų sumažės dar 24 proc., tai yra Lietuvoje liks tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. gyventojų. Todėl energingų ir talentingų piliečių išlaikymas mūsų valstybėje yra daugiau nei labai rimta problema. Šalyje nuolat didės pensininkų ir socialiai išlaikomų žmonių dalis, nes darbingi ir jauni išvažiuos.
Forumo dalyviai pateikė ir aiškų receptą, kaip savo šalyse išlaikyti jaunus žmones ir iš kitur jų pritraukti. Tam reikia mažinti įsidarbinimo galimybių barjerus, gaminti pigią energiją plėtojant skalūnų dujų išgavimą, sugebėti statyti nebrangius, bet kokybiškus būstus, kuriems turi būti užtikrintas ilgalaikis finansavimas, ES parama turi būti koncentruojama į perspektyvius ekonomikos sektorius.
Prisidedant prie Šveicarijos bankininko reikėtų patikslinti, kad tokia ligoninė su visomis 600 vietų Lietuvai tikrai praverstų, ir kuo greičiau. Juk Lietuva vėl įvelta į beprasmį ginčą dėl stojant į ES prisiimtų įsipareigojimų atsisakymo. Mūsų politikai, nei dešinieji, nei kairieji, nepadarė nieko, kad Seime atsirastų Žemės pardavimo užsieniečiams įstatymo projektas, kuris sukurtų racionalius ir realius barjerus būsimai spekuliacijai žeme, neleistų žemės pirkti neatsakingiems asmenims, neketinantiems jos dirbti.
Tai, kad populistinėms politinėms partijoms tikroji politinė veikla yra nuolatinis vandens drumstimas ir piliečių sąmonės audrinimas, – suprantama, bet kad sisteminės socialdemokratų, konservatorių ir liberalų politinės partijos nesugeba užkirsti kelio pigiam populizmui, laiku pasiūlydamos europietišką žemės pardavimo užsieniečiams ribojimo įstatymą, yra ne tik nepateisinama, bet ir nusikalstama.
Laisvas kapitalo judėjimas yra mūsų įsipareigojimas ES, bet, kaip rodo ES valstybių nacionalinės teisės pavyzdžiai, jis gali būti griežtai ribojamas. ES piliečiui norint įsigyti žemės Italijoje tektų ją pačiam dirbti, o norinčiam ūkininkauti Vokietijoje ten tektų pragyventi kelerius metus žemę nuomojantis ir gauti vietos bendruomenės sutikimą įsigyti žemę nuosavybės teise. Niekas tokių apribojimų netrukdo įvesti ir Lietuvai. Tai užkirstų kelią elementariai spekuliacijai Lietuvos žeme ir neatsakingų asmenų investicijoms. Bet sisteminiai politikai ramiai stebi, kaip Lietuvoje vėl bus sukeliama konstitucinė krizė pažeidžiant mūsų įsipareigojimus ES.
Nors Vyriausybė jau pritarė euro įvedimo įstatymui ir netrukus jis atsidurs Seime, o premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo atsistatydinti, jei Lietuva nuo 2015 m. sausio 1 d. neįsives euro, populistų politinė diskusija dėl euro įvedimo vis dar primena smulkių suktų turgaus spekuliantų ginčą svarstant, kada geriausia parduoti gautas kalėdines dovanas: ar iškart, ar palaukti, kol ateis kitos Kalėdos, ir dovanos pabrangs. Po įstojimo į ES Lietuva sulaukė jau dešimčių milijardų litų ES paramos, tai kasmet sudaro beveik trečdalį šalies nacionalinio biudžeto pajamų. Nežinia, kaip be šių pinigų atrodytų Lietuvos žemės ūkis, keliai, tiltai, mokyklos ir ligoninės, bet smulkieji sukčiai svarsto, ar mums nebus per brangu įmokėti į Euro stabilumo mechanizmo fondą vieno milijardo eurų.
Politikos populistai, nukaršę Sąjūdžio laikų intelektualai, niekaip nesugebantys žengti į priekį kartu su laikmečiu, gąsdina tautinio vertingojo lito praradimo pavojumi ir augsiančiomis kainomis, taip ir nesupratę, kad ir su litu Lietuva savarankiškos pinigų politikos seniai neturi, nes litas susietas su euru pastoviu kursu, o centrinis šalies bankas yra tik centrinio banko regimybė.
Daugiau nei 80 proc. šalies BVP sudaro eksportas. Vien keisdami valiutas eksporto dalyviai kasmet praranda milijonus, kurie nusėda bankininkų kišenėse. Lietuvos banko paskelbtoje ataskaitoje pateikiami skaičiavimai rodo, kad lietuvių paimtos paskolos po euro įvedimo atpigs 1,2 mlrd. litų dėl mokamų mažesnių palūkanų (dėl “Vilibor” ir “Eurobor” skirtumų pigesnio skolinto euro naudai).
Bet dėl viešojo diskurso skurdo net 49 proc. lietuvių yra prieš euro įsivedimą. Ir tai nepaisant to, kad daugiau nei pusė milijono tautiečių pasinaudojo laisvo darbo jėgos judėjimo ES principu ir gali mėgautis senųjų Europos valstybių pelningomis darbo rinkomis, o esat reikalui naudotis ir jų socialinio modelio globa. Ką jau kalbėti apie tai, kad dalis lietuvių Vakarų socialiniais modeliais naudojasi nieko į juos neinvestavę.
Jei žemės pardavimas užsieniečiams, euro įvedimas būtų blokuojami, Lietuva neabejotinai pelnytų ES marginalo vardą. Jei Lietuva į ES žiūrės kaip į partnerį, iš kurio galima imti abiem rankomis, bet atsisakyti savo įsipareigojimų, pasekmės bus liūdnos. Lietuvos politikai, užsižaisdami ir pamiršdami savo atsakomybę už valstybės ateitį, dažnai praranda laiko pojūtį.
Žmogaus gyvenimas turi laiko ribą. Šiandien lietuvis – laisvas ir atsakingas už savo likimą žmogus. Tik su modernia ir laisva tėvyne savo likimą susies racionalūs, gerai išsilavinę, savo jėgomis pasitikintys žmonės. Nematant aiškių šalies perspektyvų, šalyje vyraujant nuolatiniam politiniam chaosui, nekreipiant dėmesio į nuolat prarandamą laiką viduramžiško atsilikimo ginčuose, piliečiai išvažiuoja į šalis, kurių politikams nereikia psichiatrinių ligoninių pagalbos. Taip politikoje nepateisinamai sugaištas laikas pamažu naikina Lietuvos valstybę.
- Nėra panašių straipsnių.
Komentarai (29)
Komentuoti
Loading ...
Bent vienas protingas zmogus. Taciau kiek zmoniu skaito “Veida”.Jie ir patys tai supranta. Reiketu per kokia TV laida ta pati pasakyti
Vien Lietuvai reikėtų 3 mil. vietų psichiatrinės ligoninės , nes problema yra ne tik politikai, bet pati visuomenė
kaip visada paskaitau ir pritariu Jūsų mintims, tik tokį straipsnį reikėtų platinti plačiau, bet to nedaro net nacionalinė radio nei televizija. Ačiū už straipsnį.
Aciu uz str, labia primygtinai siulyciau perspausdinti l ryte arba delfyje, nes ten daugiau skaitytoju.
koki,oru gyvenima kalbi isivedus eura,nebent vilniuje paziurek placiau prie lito zmones vos isgyvena,o jis kalba apie eyra.
Straipsnis nuostabus… abejoju tik teiginiu, kad konservatoriai, kaip kad taip vadinami socdemai…, neivede žemes pardavimo įstatymo. Juk, Jūs puikiai žinote, kad konservatorių valdžia buvo beveik mažumos vyriausybė ir ,esant tokiai nekonstrutyviai ,o kenkiančiai Lietuvos valstybingumo pamtams opozicijai, nebuvo galimybes prastumti šio įstatymo seime. Taik tiek…
Ambition to control the Western mind is a long-standing objective of Soviet
policy, embracing the ideas of the Italian Communist Antonio Gramsci, who argued
that mastery of human consciousness should be a paramount political objective. As
Richard Pipes has pointed out [in 'Survival is Not Enough', Simon and Schuster, New
York, 1984, page 80], ‘such mastery is secured, in the first place, by control of the
organs of information’. The objective is ‘to control thought at the source – that is, in the
mind that absorbs and processes the information – and the best way of accomplishing
this is by shaping words and phrases in the desired manner’. Moreover control of the
Western mind is to be achieved not only by means of the dishonest use of language,
but also through operations to demoralise the West – through corrosive attacks on
society’s institutions, the active promotion of drug abuse, and the spread of agnosti-
cism, nihilism, permissiveness and concerted attacks on the family in order to desta-
bilise society. Religion and the traditional cultural and moral hegemony must first be
destroyed, before the revolution can be successful – a message stated unequivocally
by the American activist Ellen Willis, who has written that ‘feminism is not just an
issue or a group of issues; it is the cutting edge of a revolution in cultural or moral val-
ues… The objective of every feminist reform, from legal abortion to child-care pro-
grams, is to undermine traditional family values’ [see "The Nation', New York, 14
November 1981, pages 494-5]. The still unproven assumption of the strategists is that
with Western society ‘deconstructed’, its leaders will meekly accept and cooperate
with the Soviet plan for a ‘New World Social Order’, or World Government.
spiritoftruth.org/The_Perestroika_Deception.pdf
The Perestroika Deception’ reveals how the largely unseen Soviet collective lead-
ership, borrowing the mind-control ideas of Gramsci, implemented their long-pre-
pared shift from Lenin’s ‘dictatorship of the proletariat’ to his ‘state of the whole
people’, the primary characteristic of which is a theatrical display of ‘democratism’
designed to convince the West that a decisive ‘Break with the Pasf has taken place, in
order to encourage Western Governments to abandon caution and to embark upon an
open-ended programme of collaboration with the ‘former’ Soviet Bloc. Implicit in such
collaboration is the threat of a ‘return to the Cold War’ – or worse – if the West does not
cooperate. The equation can be summed up as ‘cooperation-blackmail’.
In the 1960s, the strategists had established specialist Institutes under the control
of the USSR Academy of Sciences. These were instructed to study Western attitudes
and to inform the leadership of likely Western reactions to given tactical manoeuvres
or scenarios. As the strategists had anticipated as a result of these studies, the West was
caught off guard and enticed by the ‘Break with the Pasf. Indeed it was enthusiastic
since, as Anatoliy Golitsyn explains, a deception, to be successful, must match the
known aspirations of the target as closely as possible. Thus the West interpreted the
cosmetic changes as a deepening of the process of Soviet ‘reform’, offering fresh
opportunities for policy and trade. In reality the West faced an ‘acceleration in the
unfolding of Soviet convergence strategy which is intended to procure the sub-
servience of the West to Moscow under an ultimate Communist World Government7.
‘The Communist strategists are now poised to enter into the
final, offensive phase of the long-range policy, entailing a joint struggle for the com-
plete triumph of Communism. Given the multiplicity of parties in power, the close
links between them, and the opportunities they have had to broaden their bases and
build up experienced cadres, the Communist strategists are equipped, in pursuing
their policy, to engage in manoeuvres and stratagems beyond the imagination of
Marx or the practical reach of Lenin and unthinkable to Stalin. Among such… strata-
gems are the introduction of false liberalisation in Eastern Europe and, probably, in
the Soviet Union and the exhibition of spurious independence on the part of the
regimes in Romania, Czechoslovakia and Poland’.
Pages 224-226: ‘It would be worthwhile for the West to study the scenario
and techniques of the Czechoslovak experiment [of 1968] – so as not to be taken in
again. The scenario could well be repeated in essence, although with local variations …
The staging of the “quiet revolution” and its reversal served a wide variety of
strategic and tactical objectives. [Among them:]
O To arouse sentiment against military pacts in Europe.
O To increase pressure in the West for the convening of a conference on
security in Europe, the Communist interest in which is to promote the dissolution of
military pacts, the creation of a neutral, socialist Europe, and the withdrawal of the
American military presence.
Pages 241-242:’The creation of a false, controlled opposition movement like the
dissident movement serves internal and external strategic purposes.
Internally it provides a vehicle for the eventual false “liberalisation” of a
Communist regime; it provokes some would-be opposition elements to expose
themselves to counter-action, and others are driven to conformity or despair. Exter-
nally, “dissidents” can act as vehicles for a variety of disinformation themes on the
subject of the evolution of the Communist system… It sets the scene for an eventual
dramatic “liberalisation” of the system by heightening the contrast between neo-Stal- inism and future “socialism with a human face.” It creates a cadre of figures who are
well known in the West and who can be used in the future as the leaders and sup-
porters of a “multi-Party system” under Communism. “Dissident” trade unions and
intellectuals can be used to promote solidarity with their Western counterparts and
engage them in joint campaigns for disarmament and the reform of Western “mili-
tary-industrial complexes”. In the long run the Western individuals and groups
involved will face the choice of admitting that their support for dissidents was mis-
taken or accepting that Communism has undergone a radical change, making “con-
vergence” an acceptable, and perhaps desirable, prospect’.
The Western strategy of a mildly activist approach to Eastern
Europe, with emphasis on human rights, is doomed to failure because it is based on
misconceptions and will lead ultimately into a trap when a further spurious liberali-
sation takes place in Eastern Europe in the final phase of the long-range Communist
policy. Not the least disturbing aspect of the present crisis in Western assessments
and policy is that, if it is recognised at all, its causes are misunderstood. As matters
stand the West is acutely vulnerable to the coming major shift in Communist tactics
in the final phase of their policy’.
Page 331: ‘The conclusion [is that] the “renewal” in Poland was planned
thoroughly, and well in advance, by the Polish Communist Party in cooperation with
its Communist allies and with a view to furthering the Communist strategy for
Europe. The conclusion is further supported by the evidence of the Polish Communist
Party’s involvement in the formation and functioning of Solidarity’.
Page 334: ‘The creation of Solidarity and the initial period of its activity as a
trade union may be regarded as the experimental first phase of the Polish “renewal”.
The appointment of Jaruzelski, the imposition of martial law, and the suspension of
Solidarity represent the second phase, intended to bring the movement under firm
control and to provide a period of political consolidation. In the third phase it may be
expected that a coalition government will be formed, comprising representatives of
the Communist Party, of a revived Solidarity movement, and of the church. A few
so-called liberals might also be included. A new-style government of this sort in Eastern
Europe would be well equipped to promote Communist strategy by campaigning for
disarmament, for nuclear-free zones in Europe, perhaps for a revival of the Rapacki
Plan, for the simultaneous dissolution of NATO and the Warsaw Pact, and ultimately
for the establishment of a neutral, socialist Europe. The revival of other elements of
Communist strategy for Europe [such as human rights negotiations] would be timed
to coincide with the emergence of such a government’.
The following strategic objectives of ‘perestroika’ may be distinguished:
For the USSR
(a) ‘Restructuring’ and revitalisation of the Soviet socialist economy through
the incorporation of some elements of the market economy.
(b) ‘Restructuring’ of the Stalinist regime into a form of ‘Communist democ-
racy’ with an appearance of political pluralism [ = 'democratism'5].
(c) ‘Reconstructing’ a repressive regime with a brutal face into an attractive
socialist model with a human facade and a seeming similarity to the Swedish social
democratic system.
For Eastern Europe
Economic and political ‘restructuring’ of the existing regimes into pseudo-
social democratic models while preserving specific national historical features such as
the strong Catholic Socialist tradition in Poland and the pre-war democratic tradition
in Czechoslovakia.
For Western Europe
(a) Bringing about a new political alliance between the pseudo-social democ-
ratic regimes in the USSR and Eastern Europe and the Euro-Communist parties and
genuine social democratic parties in Western Europe.
(b) ‘Restructuring’ political and military Blocs – NATO and the Warsaw Pact –
and the creation of a single ‘Europe from the Atlantic to the Urals’ incorporating a
reunited, neutral Germany*.
For the main US alliances
(a) Splitting the United States, Western Europe and Japan.
(b) Dissolution of NATO and the US-Japan security pact, and the withdrawal of
US troops from Western Europe and Japan.
For Third World countries
The introduction and promotion of a new Soviet model with a mixed econ-
omy and a human face in Latin America, Africa and Asia through a joint campaign by
the pseudo-social democrat regimes of the USSR and Eastern Europe and the genuine
social democrats of Western Europe led by the Socialist International.
For the United States
(a) To neutralise the influence of the anti-Communist political right in the
American political parties and to create favourable conditions for a victory of the rad-
ical left in the 1992 US presidential elections.
(b) To ‘restructure’ the American military, political, economic and social status
quo to accommodate greater convergence between the Soviet and American systems
and the eventual creation of a single World Government7.
taigi, prie Bušo visi šie sovietų planai Europoje jau buvo kone išsipildę.
Bet Golycinas nenumatė tokios “komunistų” pamainos kaip Grybauskaitė…kuri ėmė griauti buvusį statinį. Išslydo TVF, Fed.rezerv., PB postai iš Rusijos agentų “disidentų”… Obamai nutraukus kasmetinę 9 milijardų paramą Izraeliui, neva kovai prieš terorizmą, šis metėsi prie Putino. Wiki Leaks rašė, kad ir Rusų mafija Natanyahu vyriausybei turi didelę įtaką, Tad ajėgos bendros, po nusivylimo, mestos į Rytų Europą…
Ateinantys rinkimai į EP nulems, kurios jėgos okupuos mūsų vargšę Europą..
Deja, kokia tauta – tokia ir jos renkama valdžia. Pritariu, kad daugeliui lietuvaičių nepakenktų ne tiek psichiatro, kiek pradinių klasių+logikos mokytojo paslaugos.
specialiai laikomi vergu vietoje,kad jais butu galima manipuliuoti
atsiprasau,ne po tuo strpsn.parasiau-norejau po maldeikiene
Kuri varoma tokiais tempais, kad net sąžiningi komentatoriai nebespėja eiti paskui ir taisyti klaidų. Vienas iš tokių populiariausių dezinformacijos portalų – ekspertai. Štai net ponas Žarskus “iš didelio rašto išėjo iš krašto” ir nebesugeba įvertinti Melo imperijos slaptųjų tarnybų sugebėjimo DEZINFORMUOTI, siekiant suklaidinti ne tik priešiškas slaptasias tarnybas,bet ir pačią visuomenę.Jis irgi kone patikėjo, kad amoralios politikos projektas yra CŽV vadovo Daleso. Dalesas kaip ir jo brolis katalikų kardinolas, buvo didžiausi KOMUNIZMO priešai. Taigi, reikėjo juos diskredituoti. Argi ne tais pačiais metodais “kuom pats kvep, tuom kitą tep’ diskredituojami Landsbergis su Grybauskaite, Pociūnas buvo alkoholizmu apkaltintas, Čepaitis, kuris buvo paruošęs DESOVIETIZACIJOS PROJEKTĄ, nutildytas šmeižtu per Tomkaus RESPUBLIKĄ, kurioje renkasi mūsų laisvės ir es priešai. Anatolyj Golycin, KGB majoras, dalyvavęs strateginiuose Melo imperijos planuose regztuose nuo 1958 metų kone 50 metų, nes Pocdamo konferencijos metu atiduotas Rusijai administruoti teritorijas reikėjo grąžinti nuo 1990 metų, kartu su Karaliaučiaus sritimi, Pabaltiju… ir pabėgęs 1961 į JAV papasakojo apie tos planus CŽV beii Kenedžio broliui prokurorui Robertui Kenedžiui, buvo tų gudrių tarnybų apšmeižtas, kad pats ruošė Oswaldą Kenedžio nužudymui. Kuris buvo nužudytas iškart po aštrios kalbos apie gręsiantį JAV pavojų “iš vidaus”. Ir žudė jį ne vienas Oswaldas, bet mažiausiai keturių žmonių komanda iš dvejų pusių. Taip, kad ko nepavyksta žmonių akyse diskredituoti, tą nužudo… kaip Kačinskio elitą… ir švaru…
Nuo seno domiuosi mafijos veikla.****
Netikėtai aptikau tokį lt.EFHR.eu (tik pamanyk, pasivadinę EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ FONDU) portalą, kuris yra galimai rusų mafijos remiamas, ****
nes, dangstydamasis žmogaus teisėmis, palaiko ryšius su panašiom organizacijom Moldovoj, Rumunijoj… kuriose, kaip pranešė wiki leaks dominuoja Rusijos žd mafija.
****
nes palaiko su Nyderlanduose įregistruotu centru, kuris skatina “mažumų siekį reikalauti valstybingumo”. Matomai rėmė ir Katalonijos separatistus… taip ardoma ES. palaiko ryšius su panašiu rusų portalu registruotu Estijoje… ****
nes nėra geresnio būdo mafijai plaut pinigus kaip FONDO ĮKŪRIMAS…
nes fondas atsidarė tik po Snoro griūties…
ir po to kai buvo pradėti išmokėti pinigai už žd nekilnojamą turtą… ****
nes portalas giriasi, kad samdosi aktyvistus – interneto prižiūrėtojus/skundikus/priešiškumo prieš neįtikusius vyriausybės vadovus imituotojus…(?) ****
nes giriasi, kad turi pakankamai lėšų išlaikyti savus teisininkus… kurie tikrai laimės užtikrintai bylas už “mažumų” teisių pažeidimus… ****
lt.EFHR.eu, portale radau nuorodą ir į jį remenčičio (ar atvirksčiai) tomeševskinių portalą L24.LT, kuriame džiūgaujama dėl iš anksto suplanuoto lenkų išėjimo iš Seimo per sausio 13 minėjimą.
Tebūnie tai simbolinis išėjimas prieš TIKRĄJĮ IŠĖJIMĄ. Jiems ten ne vieta. ****
nes EFHR giriasi, kad remia visus menininkus, literatus, žurnalistus, teisininkus, kurie prisideda prie šio fondo veiklos… ****
VAT IŠ KOKIOS BALOS VISI TIE STRAIPSNIAI ekspertuose, tiesos, laisvamlaikrašty, alfoj ir t.t. prieš MŪSŲ PREZIDENTĘ. Rašytojai aptiko neblogą šėryklą?:)
EFHR su tomaševskiais viską painioja, bandydami dangstytis įstatymais, kuriuos patys grubiai pažeidinėja. Visų pirma – painioja “tautines mažumas”, kurios neturi savos valstybės, tokius kaip čigonai, karaimai, totoriai, kurių identitetą reikia ypač saugoti, su tautinėmis bendruomenėmis. … Visų antra, aiškiai klaidina – su Strasburo The Council of Europe mes nesame pasirašę Tautinių Mažumų konvencijos ir juolab ratifikavę. Tad tenepudrina smegenų. …***
Visų trečia, didindami savo neva “mažumos” procentą, a la lenkai baisiai grubiai pažeidinėja kitų mažumų teises – absorbuoja/sulenkina per mokyklas ir bažnyčią baltarusus, ukrainiečius, karaimus, vietinius lietuvius, totorius ir kt. Ką visai nesunku įrodyti. Dūkštų seniūnijoj yra keletas Ukrainiečių kaimų – Antakalniai, Geisiškės, Airėnai, kurių vaikai verčiami eiti į lenkiškas mokyklas, o suaugę tegali eiti į Bažnyčią, kur pamaldos tik lenkų kalba ir skelbimai rašomi tik lenkiškai. Ir tai tik vienas iš nedaugelio pavyzdžių. Tai nusikaltimas Ir jis turėtų būti apskųstas. Tik lietuviai nėra tokie įžūlūs kaip Tomaševskis. …***
Ir ketvirta, sakykite gerbiamieji, kodėl toj pirmoj sutartyje su Lenkija lenkai REIKALAVO jokiu būdu nenarplioti tuteišių tikrosios kilmės, neskatinti jų patiems išsiaiškinti savo genealoginį medį? Ko gi bijo tie ponai? Kad nepaaiškėtų, jog kone visi jie yra lietuvių kilmės? Juk kapinėse vien lietuviškos pavardės sulenkintomis galūnėmis. Lietuvių kilmės valdovai valdė Lenkiją visais amžiais ir iki šiol valdo. Žemaitį Pilsudskį taip traukė į Lietuvą, kad net širdį pareikalavo čia palaidoti. O dabartinis prezidentas atsiėmė senelių žemes Rokiškio rajone. Kiek dar vogsite mūsų kraują, keisdami mūsų tapatybę, pše pani? Mes galim be jūsų, bet jūs be mūsų negalite niekaip.
Štai kur mūsų tautos ypatingumas, kaip sako Patackas …
Pichiatrinės ligoninės idėja yra nuostabi. Aišku, realios nesukursi, bet visada galima sukurti internetinę psichuškę, į kurią skaitytojai patalpintų vertus to. Manau tai padarytų didelią įtaką rinkimams ir tuo pačiu po truputį gydytų visuomenę.
Psichiatrine ligonine – gera ideja! Ir darbo vietu butu nauju – hahahaha!! Gaila tik, kad tokiu instituciju jau neber senojoj Europoj – cia visu teises ginamos – net ir “durniuku”.
Va čia galinga ir liberali nuomonė, galima cituoti kiekvieną sakinį – visi taškai ant “i”, diskusijos apie eurą ir žemės pardavimą pabaiga. Jau maniau, kad nebeliko intelektualių liberalų Lietuvoj…..
O as neesu tikras. Va viena isipareigojima ivykdem 2008, dabar turim ir geriausias elektros kainas, ir visuemenes susiskaldyma tuo klausimu, ir vietoje vienos AE kuri stovetu kontroliuojamoje valstybeje, dabar pasonese turesime dvi nekontroliuojamas. Automatiskai sioje srityje tapome silpnesni ir labiau itakojami is isores. Taigi vargu bau ar mes istiesu zinome kas bus jeigu bus isdalinus dykai zeme (ju kainomis taip ir bus), o jei visa zeme supirks koks Zirinovskis? Arba Tomasevskiai? Pavyzdziu reikia? Palestina.. Euras galbut beabejones visiems butu patogu, taciau ar Pasaulio Bankas ar TVF tik suteikes pirmaja paskola, neprades aiskinti kaip klotis savo finansine paklode? Dar nebuvo ne vieno atvejo kad taip nebutu..
Geras straipsnis, tikrai vertas platesnės auditorijos.
Kraštutinis liberalizmas , kaip ir , sakykim , kakofonija – nėra joks modernizmas . Gal tai tik mažumos ( gal tai netgi pražūtingas ?) įtikėjimas savo teisumu. Chaosas neužtikrina gyvenimui nei solidumo, nei orumo .
P.S. Ir elektroniniame , ir popieriniame variante žodis “kompeteNtingi” pametė esminę detalę – “n” raidelę.
Sakysiu tai, ko kvailys nenorės girdėti. Jei skolintis norėsi eurais ir tie procentai nusės užsienio banke, tai skolintikis litais ir lai tie procentai nusėda Lietuvos banke, jei nenori ar tingi dirbti, skolinkis. Ubago filosofijs.
Šindeiki, Estijoje net milijono estų nėra. Ir niekada nebuvo. Tad nesigąsčiok ir nevark kitus gąsdindamas, “modernusai”! Tau iki estiško valstybės suvokimo kaip varnai iki Mėnulio. Euras čia niekuo dėtas, “nukaršėli”!
litas tai musu sava valiuta, tai musu pasididziavimas po truputi mes viska savo nacionalinio atsisakome , vis dazniau mes priimame mums primetamas tradicijas sventes .Taip graziai komerciskai mums ibruka. Taip kad tas euras kaip tas saldainis mazam vaikui saldus poperiukas grazus. O istiesu tai BANKU. PASAULIO BANKU. STAMBIU KORPORACIJU ZAIDIMAI , LIETUVA IR TAIP JAU PRASISKOLINUSI 50 MILIJARDU , VIENU ZODZIU AS NE TOKIOS LIETUVOS TIKEJAUSI.Mes einame i europa ? gal geriau eropa tegul ateina pas mus.
O del zemes pardavimo yra taip .Siuo metu padaryta taip kad vaziuotume vergauti i uzsieni, pardave zeme uzsienieciui vergausime cia vietoje savoje zemeje gaudami skatikus