BFL

Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad energijos ištekliai šalyje vartojami nepakankamai efektyviai, o planai didinti energijos naudojimo efektyvumą nėra ambicingi.

Šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje užsibrėžė uždavinį pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį 2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį. Todėl, auditorių vertinimu, kasmet energijos taupymo lygis turėtų pakilti maždaug 5 procentus. Tuo tarpu Nacionalinės energetikos strategijoje ir jai įgyvendinti skirtos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektuose numatytas tik 1,5 proc. energijos taupymo prieaugis per metus. Tokie tempai leistų tik nedidinti atsilikimo nuo ES valstybių vidurkio energijos efektyvumo srityje.

Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, būtina sparčiau ieškoti būdų, kurie padėtų efektyviai mažinti energijos ir jos išteklių vartojimą, nes tai didintų šalies energetinę nepriklausomybę ir keltų ūkio konkurencingumą.

Valstybiniai auditoriai nustatė priežastis, trukdančias didinti šalies energijos vartojimo efektyvumą: nežinoma tikroji padėtis apie energijos taupymo potencialą, netiksliai įvertinti energijos efektyvumo didinimo rezervai, taip pat nesukurta nuosekli, tarpusavyje suderintų teisės aktų sistema ir per mažas savivaldybių indėlis diegiant energijos taupymo priemones. Iki šiol nesukurta ir susidarančių atliekinių energijos išteklių duomenų bazė, todėl nėra galimybės įvertinti atliekinės energijos panaudojimo masto šalyje.

Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programoje numatytos priemonės nesudaro sąlygų maksimaliai išnaudoti galimybes didinti energijos vartojimo efektyvumą. Programos tikslai, uždavinių kiekybiniai rodikliai neapima visų šalies ūkio sektorių. Pavyzdžiui, nenumatytos energijos taupymo priemonės vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose yra didžiausias energijos taupymo rezervas. Nėra šių priemonių ir transporto sektoriui, turinčiam vieną didžiausių energijos taupymo potencialų. Programoje taip pat nenumatyta plėsti šilumos tiekimą centralizuotu būdu, todėl neišnaudojamos galimybės didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą šilumos sektoriuje.

Atkreipiamas dėmesys, kad iš šią programą koordinuojančios Energetikos ministerijos nereikalaujama atsiskaityti už programos įgyvendinimo rezultatus, pateikiant pasiekimų analizę. Ministerija negali daryti įtakos savivaldybėms vykdant programos priemones, nes savivaldybėms ne privaloma, o tik rekomenduojama dalyvauti programoje.

Auditoriai nustatė, kad strategijose suformuluoti netinkami tikslai, naudojami rodikliai, kurie neleidžia objektyviai įvertinti esamos būklės ir nustatyti, kuriose ūkio šakose galima sutaupyti daugiausiai energijos. Lietuva energijos vartojimo efektyvumui vertinti naudoja vieną – nekompleksinį rodiklį (suvartotos pirminės energijos kiekis, tenkantis šalies BVP vienetui). Tačiau jo nepakanka objektyviai įvertinti esamą būklę, nes bendram energijos vartojimo efektyvumui didelė ir BVP nekuriančių sektorių įtaka.

Vyriausybei rekomenduojama sukurti vientisą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo teisės aktų sistemą, suderinti orientacinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo rodiklius, išplėsti Energetikos ministerijos atsakingos už energijos efektyvumo didinimą funkcijas, galimybes ir įgaliojimus. Valstybiniai auditoriai pažymi, kad 2011–2015 m. planavimo dokumentuose dalis trūkumų pašalinta. Tolesnis audito rekomendacijų įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti tinkamą energijos vartojimo valdymą.