BFL

Lietuva nori pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą, penktadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, Vyriausybės rūmuose priėmęs į Lietuvą atvykusius holokaustą išgyvenusius žydus ir jų vaikus.

“Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu, ką Jūs darote, kadangi mes norime pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą. Litvakų paveldas yra unikalus, todėl mūsų bendros pastangos jį išsaugoti ateities kartoms yra vienas pagrindinių mūsų tikslų”, – sakė premjeras.

A.Kubilius sakė tikintis, kad šiais metais, kurie paskirti Holokausto aukų Lietuvoje atminimui, bus pradėtas Didžiosios sinagogos Vilniuje įamžinimas, taip pat priimtas įstatymas kompensuoti už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.

“Aš tikrai tikiu, kad šie metais bus ypatingi. Aš tikrai tikiu, kad šiais metais šalia visos eilės tikrai svarbių įvykių mes pradėsime tuos darbus, apie kuriuos aš kalbėjau ir praeitais metais – kad ta mūsų bendra svajonė įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą bus pradėti (…). Aš tikiu, kad Seimas artimiausiu metu baigs diskusijas ir priims Vyriausybės pateiktą įstatymą dėl kompensacijų už žydų bendruomenės nekilnojamąjį turtą”, – dėstė A.Kubilius.

Jis taip pat sakė, kad pastangų įvertinti žydų tragediją niekada nebus gana.

“Iš Lietuvos istorijos puslapių mes negalime išbraukti to skaudaus visiems mums atsiminimo, kad tokia turtinga savo kultūriniu paveldu žydų bendruomenė holokausto metu buvo praktiškai visiškai išnaikinta. Ir, be abejo, mums visada skaudu patiems prisipažinti, kad ir lietuvių kolaborantai toje Lietuvos tragedijoje taip pat dalyvavo. Todėl niekada nebus pakankamai mūsų pastangų įvertinti tą tragediją, kuri ištiko žydų bendruomenę ir visą Lietuvą holokausto laiku”, – kalbėjo premjeras.

Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje vadovė Miriam Kantor savo ruožtu sakė, jog Lietuvos valdžios rodomas dėmesys “Gyvųjų maršo” dalyviams “iš tiesų yra lyg dalinė paguoda ir nusiraminimas, kad yra įvertinamos kančios ir suteikiama viltis”.

Premjero pažadus jį įvertino kaip “aiškų ženklą saugoti žydų palikimą”.

“Visa tai rodo atvirumą, jautrumą ir supratimą, kad kartu mes priklausome apšviestųjų tautų šeimai ir tai, kokios svarbios yra žmogaus teisės ir kaip yra svarbu saugoti ir gerbti mažumas”, – sakė ji.

Per susitikimą premjeras visiems “Gyvųjų maršo” delegacijos nariams padovanojo po naujausią kultūros geografo Laimono Briedžio knygą “Vilnius – savas ir svetimas”. Vyriausybės rūmuose taip pat vyko operos solisto Rafailo Karpio koncertas.

“Gyvųjų maršas” – tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa. “Gyvųjų maršas” vyksta jau trečią kartą, jame dalyvauja 42 asmenų delegacija iš Izraelio.

Anot Vyriausybės pranešimo, tradiciniai “Gyvųjų maršo” renginiai Lietuvoje skatina geresnį lietuvių ir žydų tarpusavio supratimą. Užsimezgantys įvairių kartų atstovų asmeniniai ryšiai atveria kelius dvišaliam bendradarbiavimui.

Lietuvos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Tačiau vokiečių okupacijos metais 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai 95 proc. iš jų išžudė.