2014 Gegužės 06

Lietuva per plauką neliko be naftos atsargų karo atvejui

veidas.lt


Rusijos agresija Ukrainoje padėjo į gilų stalčių įstatymą, kuris būtų leidęs didžiąją dalį strateginių valstybės naftos ir degalų atsargų saugoti ne Lietuvoje, bet užsienyje. Iš ten jų atsigabenti, kilus kovos veiksmams šalies ar gretimose teritorijose, būtų praktiškai neįmanoma.

Pernai liepos mėnesį Energetikos ministerija sumąstė, kad reikia keisti tvarką, nustatančią, kaip Lietuvoje kaupiamas bei saugomas strateginis naftos ir naftos produktų rezervas.
Šią tvarką nustatantis įstatymas vadinasi gan gremėzdiškai – Lietuvos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. Nors jo esmė visai nesudėtinga – jis nustato, kad šalyje būtų sukaupta pakankamai naftos, mazuto, benzino, dyzelino ir kitokių degalų atsargų, kad jų, kilus ekstremaliai situacijai, pakaktų trims mėnesiams, tiksliau, 90 dienų vartojimo.

Šaltojo karo atgyvena?
Tokią tvarką nustato Europos Sąjungos direktyvos, kurių kilmė – gūdūs šaltojo karo laikai, kuomet NATO tikrai rimtai ruošėsi atremti Sovietų Sąjungos agresiją, o Amerikos admirolai nebuvo tikri, jog Jungtinių Valstijų laivynas sugebės kovoje su sovietų povandeniniu laivynu ir aviacija, bent jau karo pradžioje, užtikrinti, kad per Atlantą plaukiantys konvojai saugiai pasieks Europos uostus. Tad nutarta Europoje sukaupti pakankamą rezervą ginkluotės, technikos, maisto, taip pat – ir degalų atsargų.
Tačiau šaltasis karas seniai baigėsi, Sovietų Sąjunga subyrėjo, Europa atsipalaidavo ir įvairių karo atvejui skirtų rezervų kaupimas ėmė atrodyti kažkokia paranoja. Į degalų atsargų kaupimą imta žiūrėti ganėtinai atsainiai, pradėta taikyti praktika, kad atsargas privaloma kaupti ne vien valstybinėse saugyklose, bet galima įpareigoti tai daryti ir komercines naftos įmones, kurių talpyklose visados esama ganėtinai daug degalų. Negana to, sugalvota, kad komercinės naftos įmonės (o tai dažniausiai tarptautiniai koncernai) gali saugoti dalį valstybės rezervą sudarančių degalų ne konkrečios valstybės teritorijoje, bet užsienyje, kur yra laisvų talpyklų. Tik svarbu, kad tas užsienis apsiribotų ES valstybėmis narėmis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.
Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. Valio,alijo Valio,alijo rašo:

    Tai kaip mes pulsim priešą, kad nėra kuo jį vytis

  2. ... ... rašo:

    …karo atveju…
    Jūs smegeninę persišvieskit. Ačiū

  3. Lukas Lukas rašo:

    Kuo pagrįstas skaičius 90 dienų? Ar po šio termino karas privalomai bus baigtas – pergale ar pralaimėjimu? Tiek vienu, tiek kitu atveju problema išsisprendžia: mes patys kaip nugalėtojai atsivežame arba užkariautojas aprūpina mus? Dabar paplitusi praktika rodo kitokį suinteresuotumą: ne trumpas pergalingas karas, o ilgalaikė, nuolat kurstoma suirutė (rusai turi tokį baisiai gerą žodį – smuta). Kažin kaip čia bent Ukraina per 90 dienų užsibaigs – vienaip ar kitaip.

  4. selis selis rašo:

    Jo, geriausia valstybės atsargas saugoti kur nors Sibire, arba Katare. Jų gelmėse. Idomu kas buvo pasiūlęs tokį įstatymą? “antDidvyrius” turi žinoti visa tauta.

  5. jonas jonas rašo:

    Kaip čia pasakyti. Būtų,kaip ir su tuo auksu buvo. Juk išbėgusieji už balos ir šitie patriotai visam gyvenimui neišsivežtų. Tai ir būtų koks nors 50 ar daugiau metų Lietuvos laisvinimo rezervas…Nafta gi tik brangsta!

  6. jankis jankis rašo:

    jo lietuva jau senai kinams paskelbė karą,kaip tas idiotas rašytojas,bet ką apie jį kalbėt,tikrai dvąsios ubagas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...