Ir dabar, ir ateityje daugiausiai darbų Lietuvoje bus siūloma prekybininkams, vadybininkams, vairuotojams, medikams bei mokytojams. Tai profesijos, kurių atstovams darbo bus daugiausiai, bet atlyginimai nebūtinai bus didžiausi. „Veidas“ domėjosi, kokios profesijos po penkerių metų turės didžiausią paklausą ir kurios jų garantuos ne tik darbą, bet ir gerą algą.

Kokias rinktis studijas, kad ne tik patiktų mokytis, bet ir baigus būtų darbo bei mokamas geras atlyginimas? Tai klausimas, kuris šiandien neduoda ramybės beveik 46 tūkst. abiturientų ir jų tėvų.
Atsakymą į jį rasti nelengva. Štai valstybė žengia dar tik pirmuosius žingsnius, skatindama moksleivius rinktis nebe humanitarinius ar socialinius, bet tiksliuosius mokslus. Juk būtent technologijų, fizikos bei gamtos mokslų specialistų jau dabar stinga ir vis labiau stigs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sykiu mažėja nemokamų humanitarinių bei socialinių mokslų studijoms skirtų krepšelių kiekis, o nemokamų vietų tiksliųjų mokslų studijose – daugėja.
Tačiau žadėto kvalifikacijų žemėlapio vis dar nėra, ir patarti, kokios profesijos po penkerių metų turės paklausą, o kokios tik nukreips į darbo biržą, valstybė negali, taigi abiturientams ir jų tėvams belieka mėginti susigaudyti patiems.
Tuo tarpu studijų, darbo rinkos ekspertai bei verslo lyderiai didžiausias perspektyvas po penkerių metų, kai studijas baigs dabartinė abiturientų karta, žada informacinių technologijų specialistams, biotechnologams ir įvairių sričių inžinieriams – šių specialistų paklausa vis didėja ir Lietuvoje, ir Vakaruose.
„Tiek lietuviai, tiek vakariečiai yra tinginiai – jie nenori studijuoti sunkių tiksliųjų mokslų, todėl Europoje jau dabar smarkiai trūksta inžinierių, elektronikos, mechatronikos specialistų. Lietuvoje nuo seno yra gana stiprus inžinerinis centras, tad net Vakarų šalių darbdaviai čia atvažiuoja inžinierių ieškoti“, – padėtį rinkoje komentuoja personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ vystymosi direktorius Andrius Francas.
Koncerno SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius patvirtina, kad verslas jau kuris laikas jaučia inžinierių, kurie galėtų ne tik eksploatuoti įrenginius, bet ir kurti, trūkumą. „Tradicinės pramonės šakos – medžio, metalo apdirbimo, chemijos, maisto – sukuria ženklią nacionalinio produkto dalį, taigi visi, pasirinkę specialybes, reikalaujančias konkrečių šių sričių žinių, darbdaviams bus reikalingi ir po penkerių, ir po dešimties metų“, – neabejoja E.Valentinavičius.

Svarbiausia – būti geriausiam

Aiškiai matyti ir kita tendencija – pasaulis vis labiau virtualėja, duomenų srautai didėja, todėl reikės daug specialistų šiai informacijai valdyti.
Kaip teigia bendrovės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, IT specialistų ir įvairių programuotojų poreikis tik didės, nes vis daugiau verslo pereina į informacinę erdvę.
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis taip pat neabejoja, kad vienu perspektyviausių ateityje išliks IT ir telekomunikacijų sektorius. „Šis sektorius itin dinamiškas, čia nuolat keičiasi technologijos, atsiranda naujų platformų, produktų, kyla sistemų suderinamumo iššūkių ir pan. Ši rinka pasaulyje dar turi didelį potencialą, tad darbo IT ir telekomunikacijų srityje turėtų užtekti daugeliui ir ilgam. Tą patį sakyčiau apie mediciną, o ekonomikos disciplina greičiausiai keisis, joje turėtų atsirasti naujų vertinimo dėsnių“, – svarsto A.Zabulis.
Su tuo, kad pasirinkusieji IT studijas neprašaus, sutinka ir A.Francas: „Tyrimas parodė, kad šiais laikais vien tik skaitydamas laikraštį „Financial Times“ žmogus per savaitę sužino daugiau nei per visą savo gyvenimą aštuonioliktame amžiuje.“
Šviesi ateitis ne pirmi metai žadama ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms, tokioms kaip biotechnologijos ir nanotechnologijos. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai.
Biotechnologijos instituto profesorius Arvydas Janulaitis tvirtina žinantis bent kelias Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms šiandien trūksta maždaug penkiasdešimties biochemikų, biotechnologų, imunologų. A.Janulaičio įsitikinimu, šiuo metu aukštosios mokyklos šių specialistų rengia nepakankamai, be to, itin daug jų išvyksta dirbti į užsienį. „Artėjame prie tendencijos, kad išvažiuos pusė studijas Lietuvoje baigusių biotechnologų“, – neabejoja profesorius.
Beje, šias tendencijas, kad ar dėl sparčios emigracijos, ar dėl to, kad universitetai dabar rengia ne tuos specialistus, kokių reikia darbo rinkai, jų trūksta, patvirtina ir tyrimai. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbtas „The Grafton Employment Group“ tyrimas parodė, kad šiandien Lietuvoje darbo biržoje stovint 239 tūkst. bedarbių, sau reikiamų specialistų sunkiai randa net kas antra įmonė. „Darbo rinkoje tiek bedarbių turime todėl, kad jų gebėjimai labai prasti, tai yra neatitinka darbdavių reikalavimų. Nors ir turėdami aukštojo mokslo diplomą, jie nesugeba tinkamai atlikti užduočių, neturi įgūdžių“, – aiškina bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Tiesiog daugelis Lietuvos universitetuose ir kolegijose esančių studijų programų tampa vis mažiau aktualios ir jų absolventų paklausa ateityje kris“, – antrina bendrovės TEO generalinis direktorius Arūnas Šikšta.
Iš tiesų geras specialistas darbo turės visais laikais, kad ir kas jis būtų – teisininkas, gydytojas ar suvirintojas. Pasak A.Franco, yra tokių aukšto lygio lietuvių suvirintojų, kurie išvažiuoja dvi savaites padirbėti į Norvegiją, užsidirba solidų atlyginimą, o po to Lietuvoje dvi savaites ilsisi.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje