"Veido" archyvas

Susisiekimo ministras E. Masiulis su S. Kallasu aptars ir šiuo metu planuojamą Europos Sąjungos paramos paketą 2014–2020 metams.

“Naujose ES šalyse transporto infrastruktūra dar nėra gerai išvystyta, todėl mes manome, kad būsimas paramos paketo dydis turėtų būti toks pats arba didesnis nei Lietuva gauna dabar”, – sakė E. Masiulis.

2007–2013 m. Lietuvos transporto projektams skirta 5,3 mlrd. litų. ES parama. Lietuva planuoja, kad iš būsimos paramos galėtų būti toliau tiesiama “Rail Baltica”, atnaujinamas kelias “Via Baltica”, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, plėtojami oro uostai bei jūrų uostas, vykdomi kiti projektai.

“Šiuo metu “Rail Baltica” darbai sparčiausiai vyksta ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Tačiau Lietuva yra suinteresuota, kad kokybiška europinė vėžė nusidriektų per visą Lenkiją ir Baltijos valstybes iki Talino. Tam būtina Europos Sąjungos parama, vieninga visų projekte dalyvaujančių valstybių politika”, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Lietuva sutinka, kad “Rail Baltica” projektas Europos Komisijos būtų įtrauktas į tikslinamą europinį TEN-T tinklą. Tai reikštų, kad visos valstybės įsipareigotų nutiesti šią trasą ir nevilkintų darbų.

Lietuva taip pat suinteresuota, jog į TEN-T projektus būtų įtrauktos ir kaimyninės ne ES šalys. Tokiu būdu, pavyzdžiui, galbūt būtų galima finansuoti greitojo traukinio tarp Vilniaus ir Minsko atsiradimą.

Aptariant Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą, Lietuva siūlys Europos Komisijai aktyviau ginti ES šalių vežėjų interesus.

“Dabar kiekviena ES šalis su Rusija, sakykim, dėl leidimų vežti krovinius derasi atskirai. Mažesnėms valstybėms yra sunkiau išsiderėti palankių susitarimų. Jei derybas koordinuotų Europos Komisija, abi pusės turėtų lygiavertį svorį”, – aiškino Lietuvos susisiekimo ministras.

E. Masiulis taip pat ketina informuoti eurokomisarą apie Lietuvos nepritarimą ES reikalavimui leisti registruoti dešiniavairius automobilius. Lietuva mano, kad tai padidintų avaringumą keliuose.