Scanpix

Lietuva nepalaiko ekonominių sankcijų Baltarusijai, pirmadienį pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, sankcijos gali būti taikomos kai kurioms asmenų grupėms, bet sunkios ekonominės būklės šaliai – tai neleistina.

“Nuo pat pradžių, kai įvyko rinkimai, mano pozicija buvo visą laiką sistemiškai vienoda – tai yra už žmogaus teisių pažeidimus, už tuos, kurie įvyko po rinkimų, kai išvaiko demonstraciją, Lietuva ir aš pritariame tiesioginėms sankcijoms atskiriems asmenims, tai yra politiniam sąrašui. Esu kategoriškai prieš bet kokias ekonomines sankcijas valstybei. Prieš asmenis ir grupę žmonių, kurie tame sąraše, yra visai kitas klausimas, bet prieš valstybę nukreiptas sankcijas, ypač kai valstybėje ekonominė situacija sudėtinga, – smūgiuoti žemiau juostos neleistina niekam”, – pirmadienį po darbo pietų su Vyriausybe sakė D. Grybauskaitė.

“Tai mūsų kaimynas – patinka mums jos vadovas ar ne. Pirmiausia ekonominės sankcijos palies kiekvieną Baltarusijos pilietį, o tai reiškia ir mūsų kaimyną. Dar kartą labai aiškiai kartoju: politinės sankcijos turi būti prieš žmones, kurie dalyvavo ar buvo tiesiogiai įtraukti į susidorojimą su porinkiminėmis demonstracijomis, netgi ir ekonominės sankcijos prieš tą sąrašą. Bet esu kategoriškai prieš sankcijas pačiai valstybei ar įmonėms, kurios tiesiogiai daro įtaką Baltarusijos valstybės biudžeto surinkimui”, – pridūrė Prezidentė.

Kaip jau ELTA skelbė, pirmadienį ES Taryba, kurios posėdyje dalyvauja užsienio reikalų ministrai, paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai. Tai žurnalistams pranešė šaltinis ministrų susitikimo kuluaruose.

“Sprendimą sugriežtinti sankcijas nulėmė žmogaus teisių padėties blogėjimas Baltarusijoje ir nesibaigiančios represijos prieš opozicijos atstovus”, – pareiškė jis.

ES Taryba įtraukė į “juodąjį sąrašą” 13 naujų pavardžių – tai daugiausia Baltarusijos teismo institucijų atstovai. Tad dabar šiame sąraše beveik 190 šalies pareigūnų.

Jiems visiems draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją, o jų sąskaitos Europos bankuose turi būti įšaldytos, jei tik jas pavyks rasti. Naujos sankcijos turi įsigalioti antradienį, kai bus paskelbtos oficialiame ES biuletenyje.

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat pareiškė, kad ES rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai neatitinka Lietuvos siekių palaikyti kuo glaudesnius ekonominius ryšius su kaimyninėmis šalimis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad, be politinių klausimų, tarpvalstybinį bendradarbiavimą sudaro ir daugybė kitų įvairių sričių – kultūra, švietimas, humanitariniai klausimai, ekonomika ir kt.

E. Masiulio įsitikinimu, siekiant gerų kaimyninių santykių, būtina palaikyti bendradarbiavimą visose šiose srityse ir taikyti tik politines sankcijas. Taip pat iš nusivylimo nereikėtų kaimynėms užtrenkti durų ir reikėtų išsaugoti galimybę Baltarusijai integruotis į Europos bendruomenę.

Premjeras Andrius Kubilius irgi yra pareiškęs, kad gegužę, kai Europos Vadovų Taryboje bus svarstomos sankcijos Baltarusijai, Lietuva, būdama Baltarusijos kaimynė, laikysis nuosaikesnės pozicijos.

Pirmąsias sankcijas Baltarusijai ES šalys paskelbė vasarį po šalyje vykusių prezidento rinkimų, primena ELTA.

Pagal jas, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir kiti valdžios atstovai negali keliauti į ES. Reaguodami į besitęsiantį baltarusių opozicijos engimą, tokį sprendimą Briuselyje priėmė Bendrijos užsienio reikalų ministrai. Be to, buvo nuspręsta įšaldyti iš viso 117 Baltarusijos vadovybės narių sąskaitas. 41 valdžios atstovui taip pat galios anksčiau taikytos sankcijos.

ES rengiasi skirti Baltarusijai naujas sankcijas, reaguodama į teismo sprendimą įkalinti tris opozicijos veikėjus.

Trys Baltarusijos opozicijos aktyvistai – Aleksandras Atrošenkovas, Aleksandras Molčanovas ir Dmitrijus Novikas – buvo nuteisti kalėti iki ketverių metų už dalyvavimą masiniuose protestuose, vykusiuose paskelbus prezidento rinkimų rezultatus.

Sankcijų bus imtasi siekiant paveikti Baltarusijos valstybės biudžetą ir privačias pajamas, tačiau kartu bus siekiama išvengti sukrėtimo Baltarusijos ekonomikai ir nepakenkti su Baltarusija bendradarbiaujančioms ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Nyderlandų ir Lenkijos – kompanijoms.

Sankcijų projektą parengė ES narių ambasados Minske.

Tuo tarpu kovą Baltarusija ėmėsi atsakomųjų sankcijų ES ir JAV atžvilgiu ir sudarė daugiau kaip 150 ES ir JAV pareigūnų, kuriems gali būti uždrausta atvykti į šalį, sąrašą.