Remiantis nauju „PwC“ ir Pasaulio banko grupės tyrimu, visame pasaulyje šalys įgyvendina skirtingas mokesčių reformas siekdamos pertvarkyti esamas sistemas taip, kad galėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp mokesčių pajamų didinimo ir verslo plėtros skatinimo.

Šiais metais 14-oje šalių buvo smarkiai padidintas bendras mokesčių prievolių skaičius arba mokesčių suma, kurią turi sumokėti tiriama vidutinė įmonė, tuo tarpu kitose 14-oje šalių mokesčių našta buvo sumažinta. Tyrimas taip pat parodė, kad nuo tada, kai prieš devynerius metus buvo pradėtas šis tyrimas, įmonėms taikomas pelno mokestis sistemingai mažėja, o su darbo santykiais susiję mokesčiai išlieka pastovesni ir šiuo metu sudaro didžiąją mokesčių prievolių dalį.
Ataskaita „Paying Taxes 2014“ atskleidė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio iki 2013 m. birželio 32 šalys toliau ėmėsi priemonių, siekdamos palengvinti mokesčių mokėjimą. „PwC“ ir Pasaulio banko grupės 189-ių šalių mokesčių sistemų tyrimas parodė, kad jau trečius metus iš eilės dažniausiai įgyvendinamos mokesčių reformos yra susijusios su elektroninio mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo sistemų diegimu ar tobulinimu. 2012 m. mokesčių prievolių vykdymo našta (laikas, skiriamas mokesčių prievolėms įvykdyti, ir atliekamų mokėjimų skaičius) toliau mažėjo, bet mažėjimo tempas sulėtėjo.
Už mokesčių administravimą atsakingos institucijos visame pasaulyje imasi priemonių, siekdamos supaprastinti ir modernizuoti mokėjimų sistemas. Mokesčių mokėtojai 76-iose šalyse dabar gali užpildyti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos. Naujausiųjų technologijų naudojimas siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę reikšmingai padidina skaidrumą ir daugeliui mokesčių institucijų taip pat leidžia išplėsti mokesčių bazę, kas turi palankų makroekonominį poveikį.
Ataskaita parodė, kad vidutinio dydžio įmonės mokesčių prievolėms įvykdyti vidutiniškai atseikėja 43,1% nuo pelno, atlieka 26,7 mokėjimus ir sugaišta 268 valandas su mokesčiais susijusiems reikalavimams įvykdyti.
„PwC“ vadovaujančiosios partnerės Lietuvoje Kristinos Kriščiūnaitės teigimu: „Tendencijos tarptautinėje mokesčių aplinkoje, tokios kaip verslo globalizacija, stiprėjanti konkurencija tarp šalių dėl mokesčių pajamų ir didėjanti įmonių turto dalis, kurią sudaro nematerialusis turtas, kaip pavyzdžiui, prekės ženklai, programinė įranga ir pažangioji patirtis (angl. know-how), reikalauja keisti mokesčių sistemas visame pasaulyje, kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius.“
„Mokesčių sistemų pertvarkymas yra būtinas ir šis tyrimas atskleidė, kad svarbu skirti dėmesį ne tik įmonių pelno mokesčiui. Taip pat svarbu tinkamai nuspręsti, kas, kaip ir kokio dydžio mokesčiu bus apmokestinami“, – sako Andrew Packman, „PwC“ Mokesčių skaidrumo ir bendros mokesčių įmokų apimties tyrimų vadovas.
Lietuva „Paying Taxes 2014“ ataskaitoje

Šių metų „Paying Taxes 2014“ ataskaitoje Lietuva bendrame reitinge lyginant su pernai metais iš 60-os vietos pakilo į 56-ąją. Nors nagrinėjamu laikotarpiu mokestinių įmokų skaičius ir laikas sugaištamas mokestinėms prievolėms atlikti nepasikeitė, tačiau bendras mokesčių tarifo rodiklis sumažėjo 0,6 procentinio punkto palyginti su praėjusiais metais, kas leido Lietuvai pakilti aukštyn.
Teigiamos įtakos tiriamos vidutinės įmonės mokesčių kaštams turėjo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo sumažinimas Vilniuje nagrinėjamu laikotarpiu nuo 0,9% iki 0,8% bei ribos, nuo kurios subjektas turi registruotis PVM mokėtoju padidinimas nuo 100 tūkst. Lt iki 155 tūkst. Lt.
Iš Baltijos valstybių net 18-a pozicijų į viršų (į 32-ą vietą) pakilo Estija, praėjusiais metais užėmusi 50-ąją vietą. Latvija taip pat pagerino savo reitingą pakildama iš 52-os į 49-ąją vietą. Lietuva mokesčių sistemos palankumu lenkia tokias Europos valstybes kaip Austrija, Belgija, Vokietija ir Portugalija. Tuo tarpu Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Italija ir Lenkija net nepatenka į pirmąjį reitingo šimtuką.
„Be jau minėtų mokesčių tarifų sumažinimų, Lietuvai pakilti Paying Taxes 2014 reitinge leido ir išankstinių įpareigojančių VMI išaiškinimų bei išankstinių susitarimų su VMI dėl kainodaros įvedimas į Lietuvos mokesčių sistemą. Šiuo metu Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, kurios dėl palankesnės mokesčių aplinkos atrodo patraukliau. Vyriausybė turėtų imtis ryžtingesnių priemonių siekdama, kad Lietuva išliktu konkurencinga savo regione.“ – teigia Kristina Kriščiūnaitė. „Lietuva turėtų ir toliau analizuoti, kokios yra mokesčių vystymosi tendencijos, ir tobulinti savo mokesčių sistemą.“
Bendras vidutinei įmonei tenkantis mokesčių tarifas Lietuvoje yra 43,1 proc., t.y. toks pats, kaip pasaulio vidurkis, tačiau didesnis už ES ir ELPA  regiono vidurkį (42,6 proc.). Iš kaimyninių valstybių Lietuvą pagal bendrą mokesčių tarifą lenkia Latvija, kurioje šis tarifas tesiekia 35,9 proc., tuo tarpu Estijoje bendras mokesčių tarifas yra didesnis nei Lietuvoje – 49,4 proc.
„Siekiant toliau vystyti Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų jurisdikcijos strategiją, būtų galima sumažinti darbo jėgai tenkančių mokesčių dalį įvedant SoDros įmokų „lubas“ ir taip padidinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, įdarbinantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus.“ – teigia „PwC“ vadovaujančioji partnerė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė.
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui vidutinei įmonei reikia mažiau laiko (175 val.) nei vidutiniškai Europoje (179 val.) ir pasaulyje (268 val.). Latvijoje tam sugaištama ženkliai daugiau laiko (264 val.), o Estijoje mažiau – tik 81 val.
Lyginant mokestinių įmokų skaičių, Lietuvoje jis siekia 11, t.y. mažesnis nei Europos regiono vidurkį (13,1), tačiau didesnis nei Latvijoje ir Estijoje (7).
Didžiausią mažų ir vidutinių įmonių mokamų mokesčių dalį, pagal „Paying Taxes 2013“ ataskaitą sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai (35,2 proc.). Darbo jėgai tenkančių mokesčių administravimui taip pat tenka ir didžiausia dalis laiko, skirto mokesčių atitikimui užtikrinti – 85 val.
Pasak Kristinos Kriščiūnaitės: „Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuvos mokesčių sistema turi labai patrauklių ir konkurencingų mokesčių taisyklių ir lengvatų, pavyzdžiui, lengvata investicijoms ir lengvata mokslinei ir eksperimentinei plėtrai, toliau tobulinama elektroninio deklaravimo sistema. Siekiant išlaikyti gerą Lietuvos vertinimą, Lietuvos Vyriausybei reikėtų susilaikyti nuo verslui palankių mokestinių taisyklių (pavyzdžiui, lankstus mokestinių nuostolių perkėlimas) naikinimo.“
Ataskaitoje „Paying Taxes 2014“  įvertinti visi privalomieji mokesčiai ir įmokos, kuriuos tiriamu laikotarpiu per metus turėjo sumokėti vidutinio dydžio įmonė. Įvertinti tokie mokesčiai ir įmokos: pelno mokestis, darbdavio mokamos įmokos į socialinio draudimo fondą ir kiti su darbo santykiais susiję mokesčiai, turto mokesčiai, nuosavybės perleidimo mokesčiai, dividendų mokestis, kapitalo prieaugio pajamų mokestis, finansinių sandorių mokestis, atliekų surinkimo mokesčiai, transporto priemonių ir kelių mokesčiai bei kiti smulkūs mokesčiai ir rinkliavos.
Daugiau informacijos apie ataskaitą galite rasti čia: www.pwc.com/payingtaxes.
Ataskaita „Paying Taxes”  yra Pasaulio banko grupės ataskaitos „Doing Business“ dalis. Daugiau informacijos apie „Doing Business“ ataskaitą galite rasti čia: www.doingbusiness.org