Kaip pirmininkaujanti valstybė, Lietuva turės atstovauti ES Tarybai derybose dėl teisės aktų su Europos Parlamentu. Ar Lietuvai seksis susidoroti su šia užduotimi?

Po Lisabonos sutarties pasirašymo 2009 m. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės užduočių sąraše kur kas svarbesnę vietą nei anksčiau užėmė bendradarbiavimas su Europos Parlamentu (EP). Mat jo politinė svarba gerokai išaugo, o europarlamentarai dabar turi kur kas daugiau galių sprendžiant visai Europos Sąjungai svarbius reikalus. Štai žemės ūkio, energetikos, imigracijos, struktūrinių fondų srityse EP yra lygus ES Tarybai.
Tad ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir EP derybos ne visuomet vyksta sklandžiai. Štai šiemet ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai teko išgirsti veto svarstant daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą. Ant kortos pastatyta labai daug: jei dėl biudžeto nebus susitarta iki Airijos pirmininkavimo pabaigos, gali būti pakenkta ES tęstinėms tyrimų, kaimo plėtros programoms, kitąmet išmokų laiku negautų ūkininkai.
Lietuvos irgi laukia nemažai svarbių užduočių. Pavyzdžiui, pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvos laukia derybos dėl konkrečių ES daugiamečio biudžeto programų, tarp kurių – ir įvairios programos, susijusios su ES socialinės politikos įgyvendinimu.
Kaip teigia Lietuvoje neseniai viešėjusi Europos Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day, Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti pirmininkavimą ES Tarybai, kai ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija baigia paskutinius kadencijos metus, – juk kitais metais bus rengiami nauji rinkimai į Europos Parlamentą. “Tai laikotarpis, per kurį gali būti priimta labai daug sprendimų. Juk Europą būtina sugrąžinti į ekonominio augimo kelią”, – aiškina C.Day.

Vyksta intensyvūs EP delegacijų vizitai

Ekspertai ramina, esą Lietuva šiam nelengvam darbui rengiasi iš anksto ir labai atsakingai, todėl bent tai, kas nuo jos priklauso, tikrai bus padaryta.
Kaip tik šią savaitę į Lietuvą atvyksta EP frakcijų vadovai su EP pirmininku Martinu Schulzu priešakyje. Tai tradicinis EP lyderių vizitas į būsimą pirmininkaujančią valstybę, per kurį bus apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos pirmininkavimo prioritetų ir išsakyti lūkesčiai.
Be to, pastaruosius du mėnesius vyko intensyvūs EP frakcijų ir komitetų vizitai į Lietuvą. EP nariai su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais aptarė svarbiausias ES problemas: nedarbo, jaunimo užimtumo skatinimo, emigracijos, moterų kvotos bendrovių valdybose, aptarė ES ekonominę padėtį, vidaus rinkos klausimus ir kt.
Susitikti su Lietuvos Vyriausybės nariais bei politinių partijų atstovais ir aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, aktualių pirmininkavimo darbotvarkės klausimų gegužės pradžioje buvo atvykę ir EP Liberalų bei demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos atstovai.
Lietuvos ministrų didžiausias iššūkis laukia liepą, kai Briuselyje europarlamentarams per kelias intensyvias dienas teks pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetus. Simboliškai pirmininkavimas irgi prasidės EP, kur Lietuvos pirmininkavimo programą liepos 3 dieną pristatys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
EP plenarinėse sesijose įprasta, kad pirmininkaujanti valstybė atstovauja visai ES Tarybai ir dalyvauja diskusijose svarbiausiais ES klausimais. Per Lietuvos pirmininkavimą šios pareigos atiteks Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Vytautu Leškevičiui, Briuselyje neoficialiai vadinamam Europos ministru.

Vytauto Leškevičiaus, Lietuvos užsienio reikalų viceministro, komentaras

Per pirmininkavimą ES Tarybai Lietuvai svarbiausia, kad Europos teisėkūros procesas vyktų sklandžiai. Lietuva bus sąžininga tarpininkė, siekianti užtikrinti sklandų ES sprendimų priėmimą, darbų tęstinumą, įtraukti visus reikiamus partnerius. To pagrindas yra nuolatinis ir efektyvus bendradarbiavimas su Europos Parlamentu – šis kartu su ES Taryba yra pagrindiniai žaidėjai priimant naujus ES teisės aktus.
Kaip rodo Airijos pavyzdys, geri pirmininkaujančios šalies santykiai su EP yra būtinybė. Visos šalys suinteresuotos, kad iki liepos Europos Parlamentas pritartų daugiamečiam ES biudžetui, antraip kyla pavojus, kad kitąmet vėluosime pradėti programų įgyvendinimą. Laimei, mūsų Trejeto partneriams airiams netrūksta ryžto – remiame pirmininkaujančią šalį, nes turime laikytis tikslo derybas su Europos Parlamentu baigti pirmininkaujant Airijai. Mums po to teks uždavinys su Europos Parlamentu iki metų pabaigos suderinti keliasdešimt teisės aktų, kurių reikia norint pradėti įgyvendinti biudžetą.
Ruošdamiesi pirmininkauti gerokai iš anksto pradėjome megzti glaudžius ryšius ir su europarlamentarais. Bendraujame įvairiais lygiais – nuo komitetų pirmininkų, politinių frakcijų lyderių iki frakcijų sekretoriatų. Lietuvos pirmininkavimo prioritetus birželį pristatysiu komitetų pirmininkų konferencijoje Strasbūre.
Galima pasidžiaugti, kad santykiai su EP klostosi labai gerai – dažnai dėl svarbiausių dalykų mūsų ir europarlamentarų nuomonės sutampa.