"Veido" archyvas

Jei bus įgyvendinti visi dabartiniai branduolinės energetikos planai, Lietuva taps viena tankiausiai atominių elektrinių apsuptų valstybių pasaulyje

Branduolinė katastrofa Japonijoje pakurstė ir mūsų regiono atomines aistras – Baltarusijos ir Rusijos lyderiai viešai sukirto rankomis dėl naujos atominės elektrinės statybos Vilniaus pašonėje, o Lietuvos vadovai pagaliau išdrįso garsiai rėkti, kad šio projekto saugumas kelia abejonių.

Skaičiuojant keliais – 50 kilometrų, o brėžiant tiesiai – taip, kaip branduolinės avarijos atveju sklistų radiacija, – lygiai 36 km. Toks atstumas teskiria Vilniaus centrinį paštą ir Astravo laukus, kuriuose ruošiama aikštelė naujai Baltarusijos atominei elektrinei statyti. Dėl jos statybos praėjusią savaitę Minske susitarė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, rankomis sukirtę tuo metu, kai visas pasaulis dar ieškojo atsakymo į klausimą, ar atominės energetikos nauda nusveria jos galimą pavojų aplinkai.

Lietuvai didžiausią nerimą kelia Astravo projekto saugumo aspektai – kol kas, nepaisant to, kad pastačius atominę elektrinę Vilnius patektų į jos pavojingiausią zoną, adekvati informacija apie naująjį projektą mums neteikiama.

Praėjusią savaitę, Japonijos branduolinių avarijų fone Baltarusijos ir Rusijos lyderiams ciniškai pozuojant prie naujojo atominės elektrinės projekto dokumentų, pagaliau neišlaikė ir Lietuvos vadovų orumas: tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Andrius Kubilius pirmą kartą kategoriškai prabilo viešai – jie pareiškė, kad Lietuva reikalaus griežtos tarptautinės Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės kontrolės. Iki šiol aukščiausiuose Lietuvos valdžios ešelonuose šiuo klausimu tvyrojo olimpinė ramybė, palaikoma savitaigos “nieko jie ten nestato” burtažodžių.

Reagavo vangiai

Rusijos visuomeninės organizacijos “Ekozaščita” aktyvistas Andrejus Ožarovskis – dažnas svečias Astrave, drauge su kolegomis nuolat keliantis triukšmą dėl to, kad šis projektas plėtojamas nesilaikant jokių tarptautinių atominės energetikos saugumo reikalavimų. Jis džiaugiasi, kad Lietuva pagaliau garsiai ir viešai ėmė kalbėti apie jai gresiančius pavojus. “Iki šiol vyko tylus tarpžinybinis keitimasis notomis – Lietuva mandagiai reiškė nepasitenkinimą, Baltarusija mandagiai išsisukinėjo. Matyt, tragedija Japonijoje sukrėtė jūsų lyderius ir jie pagaliau ėmė kalbėti garsiai”, – sako situaciją atidžiai stebintis visuomenininkas.

Pasak vieno nenorėjusio prisistatyti Lietuvos pareigūno, jau daugiau nei metus dalyvaujančio Lietuvos ir Baltarusijos ginčuose dėl Astravo elektrinės, jie iki šiol vykę labai formaliai, mat Lietuvos pusėje tvyrojęs netikėjimas, kad baltarusiai tikrai rengiasi statyti naują elektrinę. “Iš esmės normalių dvišalių derybų nė nevyko – tik toks formalus, mandagus apsikeitimas nuomonėmis, kuris niekur neveda”, – tvirtina pareigūnas.

Neseniai Baltarusijoje viešėjęs A.Ožarovskis vėl lankėsi planuojamos jėgainės vietojeir sako, kad kol kas vis dar sunku suprasti, ar ji iš tiesų bus statoma. “Dabar dar žiemos įšalas, darbai sustoję. Duobė yra, bet kol kas joje galima tiek elektrinės pamatus kloti, tiek karpius auginti”, – pasakoja liudininkas.

Panašiai raportuoja ir prieš atominės elektrinės statybą Kaliningrade, vos už 30 km nuo Lietuvos sienos, taip pat protestuojančios organizacijos “Ekozaščita” narė Aleksandra Koroliova: “Išlyginta aikštelė, suvežti drenažo vamzdžiai. Viskas laukia pavasario.”

Klausimai – dėl aikštelių

Lietuva neturi jokių teisių protestuoti dėl paties fakto, kad Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje planuojama statyti atomines elektrines. Nepaisant to, kad jos gali išdygti labai arti mūsų sienų ir mes ne savo valia patektume į užsienio valstybių pavojingų objektų artimiausio poveikio zoną, statyti ar nestatyti jėgaines, sprendžia tik pačios Baltarusija ir Rusija. Juolab kad ir mūsų teritorijoje stovėjo neseniai sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, o šalia jos Lietuva pati žada statyti naująją Visagino atominę elektrinę. Viskas, ką Lietuva gali (ir privalo, gindama savo piliečių teises) padaryti, – tai siekti, kad kaimyniniai objektai būtų saugūs.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys tvirtina, kad argumentas, esą Lietuva negali trukdyti statyti elektrinės Astrave dėl artimos kaimynystės su Vilniumi, nes mes ir patys planuojame stayti elektrinę Visagine, kuri yra labai arti Latvijos miesto Daugpilio, yra neteisingas. “Visų pirma mes nedraudžiame baltarusiams statyti elektrinės. Mes tik prašome pateikti argumentus, kodėl iš kelių alternatyvų jie pasirinko būtent tą aikštelę, kuri yra taip arti Lietuvos sienos. O dėl Visagino aikštelės mums jokių priekaištų neturėjo nei tie patys baltarusiai, nei latviai”, – aiškina jis.

Jokių klausimų nei kaimyninių šalių politikams, nei visuomenei nesukėlė ir planuojamos Visagino elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. “O štai Astravo projekto pristatymas Vilniuje patyrė visišką fiasko”, – tvirtina T.Auglys.
Ne viename Baltarusijos jėgainės pristatyme užsienio šalių visuomenėms dalyvavęs A.Ožarovskis sako, kad protestai visuomet kyla dėl tos pačios priežasties – baltarusių dokumentai parengi atmestinai, juose akivaizdžiai sumenkintas galimas atominės elektrinės pavojus aplinkai.

Pristatyme Vilniuje praėjusią vasarą dalyvavęs vilnietis Kęstutis Kalanta pasakoja, kad jis sukėlė visų jame dalyvavusių lietuvių – fizikų, geologų, biologų, įvairių ministerijų atstovų pasipiktinimą. Baltarusija net nėra numačiusi tokio scenarijaus, kas nutiktų Neries intakui Vilijai, kurioje ketinama aušinti Astravo elektrinės reaktorius, ir visai Lietuvos sostinei Vilniui, jei šiame objekte įvyktų branduolinė avarija. Ataskaitoje tūkstančius kartų sumažintos radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo vertės, todėl kalbama tik apie galimą nežymų poveikį dirvožemiui ir net neužsimenama, kad avarijos atveju reikėtų evakuoti visą Vilnių.

Lietuvai pasipiktinimą kelia dar ir tai, kad Baltarusijoje net nebuvo rimtai analizuojamos galimos statybų aikštelės alternatyvos. Pirminiuose dokumentuose dar buvo minima vieta netoli Baltarusijos sienos su Rusijos Smolensko sritimi, tačiau vėliau nagrinėjamas jau tik Astravo variantas. Nors Smolensko taškas atrodo daug logiškesnis – ten jau išplėtota elektros energijos perdavimo infrastruktūra, nes šioje vietoje į Baltarusiją ir dabar teka Rusijoje pagaminta elektros energija. Tinkamai neišnagrinėjusi galimų atominės elektrinės statybos aikštelių alternatyvų, Baltarusija pažeidė Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, todėl Lietuva pasiryžusi toliau kovoti dėl šio klausimo.

Aikštelės pasirinkimo klausimas keliamas ir Kaliningrade. A.Koroliova pasakoja, kad aikštelė netoli Nemano miestelio visiškai netinkama atominei elektrinei statyti, – joje labai aukšti požeminiai vandenys. “O juk reaktoriaus pagrindas turi būti įleistas net 40 m gilyn į žemę. Jie ką – skandins jį vandenyje?” – piktinasi gamtosaugos aktyvistė. Be to, tiesiai virš šios aikštelės driekiasi aviacijos kelias, o teritorija virš atominių elektrinių turi būti paskelbta neskraidymo zona.

A.Koroliova sako, kad Kaliningrade neseniai pasklido žinia, esą Kaliningrado projektui nepavyko pereiti valstybinės ekologijos ekspertizės, o be jos statybos pradžia neįmanoma. “Bandėme gauti oficialų šios informacijos patvirtinimą, bet kur tau – visi oriai tvirtina, kad elektrinės statybos planų niekas neatšaukė”, – pasakoja Kaliningrado gyventoja.

Ragina nepanikuoti

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslinis darbuotojas, giluminės geologijos ekspertas Saulius Šliaupa teigia, kad Lietuva neturi pakankamai informacijos, ar Astravo aikštelėje buvo atlikti išsamūs seismologiniai tyrimai, o tokią informaciją, statant atominę elektrinę, kaimyninės valstybės privalo gauti. Pavyzdžiui, pati Lietuva pagal tarptautinius reglamentus yra atlikusi labai išsamius tyrimus Visagino aikštelėje ir nustačiusi, kad stipriausias teoriškai tikėtinas žemės drebėjimas šioje vietoje galėtų siekti 5–5,5 balo. “Todėl ir technologijas rinksimės atsižvelgdami į būtent tokias prognozes”, – aiškina mokslininkas.

Tačiau jis prasimanymais vadina teiginius, esą Astravo aikštelė yra išsidėsčiusi palei aktyvų tektoninį lūžį ir dėl to yra labai pavojingoje seismologiniu požiūriu vietoje. “Blogai, kad mums neteikiama tiksli dalykinė informacija. Bet sprendžiant iš to, ką mes apie savo regioną žinome kaip mokslininkai geologai, situacija panaši ir Visagine, ir Astrave”, – ramina mokslininkas.

Nepasiduoti isterijai ragina ir lietuviai branduolinės energetikos mokslininkai. “Mes patys negalime rinktis rusiškų technologijų dėl geopolitinių priežasčių, tačiau naujausi rusų reaktoriai tarptautiniu mastu laikomi lygiai tokiais pat patikimais, kaip ir vakarietiški”, – tvirtina Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Sigitas Rimkevičius.

Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius Jonas Gylys antrina, kad Rusijoje gaminamos branduolinės energetikos technologijos nuo vakarietiškų skiriasi tik savo konstrukcija, bet ne šiuolaikiniais saugos elementais. “Pačios technologijos yra lygiai tokios pat saugios, klausimas tik dėl jų aptarnavimo kultūros, drausmės – Lietuva turi visomis išgalėmis reikalauti, kad kaimynystėje atomines elektrines statantys rusai ir baltarusiai laikytųsi tarptautinių statybos, montavimo, eksploatavimo normų”, – pabrėžia energetikos mokslininkas.