BFL

Pranešimų apie sulaikomus narkotikų gabentojus žiniasklaidoje šmėsčioja beveik kasdien. Ir akys, ir ausys prie jų beveik priprato. Tai tarsi naujienos apie didesnes ir mažesnes pergales iš nepabaigiamo karo, kuriame laimėtojų nematyti. Pareigūnai dirba savo darbą, bet niekas nežino, kiek kvaišalų prasprūsta – kiek jų nusėda Lietuvoje, kiek iškeliauja anapus valstybės sienos. Apie aukas kalbama dar rečiau.

Nors Afganistanas toli

Nepilnametė Renata parašė tokį laišką į priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę “Vilties švyturys”, jau aštuonerius metus užsiimančią narkomanų grąžinimu į gyvenimą: “Sveiki, norėčiau paklausti, ką man daryti. Trejus metus uosčiau amfetaminą, dabar ir šaudytis pradėjau, yra noras ir heroino pabandyti, bet susilaikau ir įsišaunu amfetamino, jaučiu, kad nemoku bendrauti realybėje su žmonėm, galvoju vien tik apie narkotikus, niekas nedomina, jokie užsiėmimai, niekas, su artimaisiais šiurkščiai bendrauju, būnu nervinga, be nuotaikos, rėkiu be reikalo ant namiškių, visada mąstau, kaip ištrūkti iš namų pas narkomanus.” Jau vien tai, kad mergina parašė šį laišką, daug pasako: ji nori išsigelbėti, bet nežino, kaip.

Panašių laiškų yra ir daugiau. Kėdainių rajone Kalnaberžės kaime įsikūrusios bendruomenės vadovas Albertas Lučunas pastebėjo, kad tokių reabilitacijos centrų paslaugų poreikis padidėjo. Į juos kreipiasi prieš aštuonerius metus Lietuvoje įvykusio narkotikų vartojimo sprogimo aukos. Maždaug dešimties metų stažą turintys narkomanai ima suvokti, kad jokie kiti būdai, kuriuos jie išmėgino, norėdami atprasti nuo kvaišalų, nepadėjo. Bet kasmet prisideda naujų aukų, tokių kaip Renata, nors A.Lučunas, lankydamasis mokyklose, atkreipė dėmesį ir į tai, kad jaunimas pakankamai informuotas – daugelis supranta, jog jau pirma pažintis su narkotikais gali būti lemtinga.

Vadovavęs Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos centrų asociacijai, o dabar – tarptautinei tokių centrų asociacijai “Žmogaus gerovė”, A.Lučunas reaguoja ir į pasaulinę informaciją apie narkotikus. Jis sako, kad vien šiemet dėl Afganistano narkotikų pasaulyje mirė apie 10 mln. žmonių, vadinasi, iki metų pabaigos aukų bus tiek, kad pasieksime Antrojo pasaulinio karo aukų skaičių. Ir jeigu šią akimirką Afganistane būtų sustabdyta heroino ir opijaus gamyba, jų prigaminta tiek, kad dar užtektų penkiasdešimčiai metų. Žinoma, jie įvairiais keliais pasiekia ir Lietuvą. O juk, be Afganistano, esama ir daugiau šaltinių. Kuo tai ne karas?

Ilga fronto linija

Praėjusią savaitę Baltarusijoje, Molodečno rajone, buvo sulaikytas Lietuvos piliečio automobilis. Juo į kaimyninę šalį buvo įvežta daugiau kaip 60 tūkst. tablečių narkotikų su itin pavojinga psichotropine medžiaga – daugiau nei 18 kilogramų. Jeigu narkotikų kurjeriui būtų pavykę prasmukti, į juodąją rinką būtų pakliuvusi beveik 2 mln. Lt vertės siunta. Baltarusijos pasieniečiai ją pripažino viena didžiausių per pastaruosius metus. Šiam kurjeriui gresia prarasti laisvę 13 metų.

O kitas kurjeris visai neseniai įkliuvo Vilniaus oro uoste. Pasieniečiai sulaikė vadinamąjį narkotikų mulą – 27 metų Nigerijos pilietį, atskraidinusį savo skrandyje kilogramą kokaino plastikinėse kapsulėse. Beje, jis buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Visai kitokį krovinį gabeno 33 metų vilkiko vairuotojas iš Šalčininkų rajono. Vilkiką birželio gale Valstybės sienos apsaugos tarnybos operatyvininkai sostinės gatvėje sustabdė neatsitiktinai. Vairuotojas jiems padavė dokumentus apie gabenamus baldus, bet puspriekabėje buvo aptikti trys plastikiniai indai su skysčiu. Įtariama, kad tai – žaliava, iš kurios galėjo būti pagaminta apie 100 kg amfetamino grupės narkotikų, kurių vertė – maždaug milijonas litų.

Tai tik keletas iš pastarojo meto pranešimų apie narkotikų vežėjus. O kaip atrodo platintojai? Pavasarį Panevėžyje policijos pareigūnai sulaikė penkis panevėžiečius, įtariamus narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu bei platinimu. Du jau anksčiau buvo teisti, trys įkliuvo pirmą kartą. Jauniausi – 23 metų amžiaus. Manoma, kad jie ne tik prekiavo kvaišalais, bet ir patys juos vartojo.

Šie su keliomis dešimtimis gramų amfetamino sulaikyti panevėžiečiai – tik smulkmė. O štai birželį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais bei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, dalyvaujant Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” kovotojams, surengė slaptą operaciją, kuri baigėsi septynių narkotikų platintojų sulaikymu. Netrukus teismas leido juos suimti. Pas juos rastas ne tik didelis heroino ir kokaino kiekis, bet ir didelės pinigų sumos. Tikimasi, kad ši operacija sunaikino vieną narkotikų tiekimo kanalą.

Aguonas keičia heroinas

Praėjusių metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos atstovai konstatavo, kad didėja neteisėta narkotikų apyvarta: ne tik sulaikoma vis daugiau narkotikų, bet ir didėja jų kiekiai, narkotikų rinkoje pasirodo ir plinta naujos nekontroliuojamos psichoaktyviosios medžiagos.

Beje, narkotikų kainai sunkmetis įtakos nepadarė – ji išliko stabili. Narkotikų kontrolės departamento direktorės pavaduotojo Povilo Radzevičiaus teigimu, departamentui šiuo metu didelį susirūpinimą kelia būtent naujosios medžiagos. Atsiranda vis naujų ir nežinomų, kurių rizikai įvertinti reikia laiko. O ir tradiciniai kvaišalai lietuviškoje rinkoje per pastarąjį dešimtmetį keitėsi vietomis. Aguonas, kurios 1998 m. buvo pagrindinis narkotikas, sprendžiant iš sulaikymo atvejų, dabar beveik visiškai išstūmė heroinas ir kanapės, nedaug nusileidžiantys rinkoje karaliaujantiems sintetiniams narkotikams.

Dėl didesnės narkotikų apyvartos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Operatyvinės valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Terminas kaltina sunkmetį: nemažai nusikalstamo pasaulio veikėjų, ekonominio pakilimo metais pasukusių į statybų ar nekilnojamojo turto verslą, grįžo prie senų užsiėmimų. Įgūdžių jie neprarado.
“Narkotikai – vienas lietuvių uždarbio šaltinių”, – tikina R.Terminas. Užtat operatyvininkai, tarp kurių daug jaunimo, turėjusio susitaikyti su sumažintu darbo užmokesčiu ir nemokamais viršvalandžiais, praranda motyvaciją stengtis.

Kovą su narkotikų verslu taip pat apsunkina aplinkybė, kad Europos Sąjungos vidinės sienos beveik nekontroliuojamos, o patruliai labiau rūpinasi nelegalia migracija. Jau minėtas nigerietis su kokaino kapsulėmis skrandyje į Vilnių taip pat atskrido vienu ES vidinių reisų. Jį pavyko sulaikyti dėl to, kad operatyvinės tarnybos laiku gavo informacijos.

“Jeigu pažvelgtume į statistiką, kiek lietuvių sulaikoma dėl narkotikų užsienio šalyse, akivaizdžiai pamatytume, kad per Lietuvą vykdomas gana stambus kvaišalų tranzitas”, – sakė VSAT operatyvininkas.

Pastaruoju metu Lietuvos muitinei pavyko užkirsti kelią net kelioms narkotikų siuntoms iš Pietų Amerikos valstybių. Balandį kilogramą kokaino, paslėpto pintų dirbinių pakuotės sienelėse, vienam Mažeikių gyventojui buvo mėginta atsiųsti iš Kosta Rikos. Kita siunta iš ten pat turėjo patekti į Kazlų Rūdą. Ji birželio pabaigoje buvo aptikta sporto treniruoklio dėžės dvigubame dugne. Trečia kokaino siunta iš Bolivijos – 2,5 kg kokaino – buvo paslėpta moteriškose rankinėse.

Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo Arūno Ivaškos įsitikinimu, reikėtų sutelkti visų institucijų, atsakingų už nelegalaus verslo kontrolę, pajėgas ir stiprinti bendradarbiavimą, taip pat visais būdais gerinti prevencinį darbą mokyklose.

Apleista prevencija

Deja, prevencinis darbas su vaikais mąžta. Pirmiausia, kaip sakė Narkotikų kontrolės departamento direktorės pavaduotojas, dėl sumažėjusio finansavimo. Prieš trejus metus 813 prevencijos projektų buvo skirta 2,6 mln. Lt. 2008 m. projektų sumažėjo iki 71 ir jie buvo paremti 720 tūkst. Lt, o pernai liko tik 45 projektai ir 180 tūkst. Lt parama. O gaila. Amerikiečiai yra suskaičiavę, kad į tėvams skirtas prevencines programas investuotas doleris duoda beveik 10 dolerių naudos, o į mokiniams skirtas prevencines programas investuotas doleris grįžta su 4,25 dol. nauda.

Beje, kovojant su narkotikų žala galima prašyti ir ES paramos lėšų. “Vilties švyturio” bendruomenė parašė projektą, gavo paramos ir pastatė dideles dirbtuves, kuriose darbuojasi jos nariai. O Varėnos rajone Panaros kaime įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė irgi tikisi, kad jos projektas bus finansuojamas.

Bendruomenės vadovas kunigas Valerijus Rudzinskas paprašė: “Parašykite, kad mums labai reikia reabilitacijai skirto pastato”. Trylika metų veikianti bendruomenė gyvena itin kukliai. Užtat apie 40 proc. jos buvusių narių, gydomų taip pat darbo terapija, malda ir dvylikos žingsnių programa, laikosi blaivaus gyvenimo būdo. Tai neįtikėtinas rezultatas pačiam kunigui. Kiekvienas kovoja, kaip gali, ir toje fronto pusėje, kurią pats pasirenka.