Tačiau lėtesnį nei norima ES paramos panaudojimą lemia skirtingi ministerijų administraciniai gebėjimai – vienose daugiau kompetentingų specialistų, išmanančių ES lėšų naudojimo sritį, kitose mažiau. Be to, ES paramos panaudojimą stabdo ir viešųjų konkursų rezultatų skundimas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijos avansiniai ir tarpiniai mokėjimai Lietuvai iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos siekė daugiau nei 6,5 mlrd. litų (28 proc. 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skirtų lėšų). Per keturis iš septynerių laikotarpio metų išmokėta trečdalis lėšų.

Pasak finansų viceministro Rolando Kriščiūno, apie galimą skirtų ES lėšų praradimą kalbėti nereikėtų, nes 2007-2013 metų laikotarpio lėšoms panaudoti laiko turime iki 2015 metų gruodžio 31 dienos.

“Esame vieni iš pirmaujančių ES pagal lėšų panaudojimą, iš naujųjų ES narių – pirmieji. Kita vertus, esame linkę save vertinti pagal savo užmojus, ir mūsų užsibrėžti planai įlieti daugiau ES lėšų į šalies ekonomiką kol kas nėra vykdomi. Norime dar aktyviau panaudoti šias lėšas, judėti sparčiau, nes tai pagrindinės lėšos, kurias galime investuoti į ūkio plėtrą”, – teigė R.Kriščiūnas.

Pirmąjį šių metų pusmetį projektų vykdytojams, rangovams būdavo pervedama apie 30-40 mln. litų paramos lėšų per savaitę, prieš porą savaičių ši suma ūgtelėjo iki 90 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis spalio 11 dieną Lietuvoje buvo finansuojama ar baigta finansuoti daugiau nei 3,5 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 18 mlrd. litų, o skirtas ES finansavimas – beveik 13,5 mlrd. litų. (58 proc. visų 2007-2013 metų laikotarpiui numatytų ES lėšų).

Jau baigti įgyvendinti 308 projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1,9 mlrd. litų, iš jų daugiau nei 1,3 mlrd. litų sudaro ES finansavimas. Daugiausia baigtų projektų – verslo ir transporto infrastruktūros srityse.