Lietuva sieks, kad internetu po ketverių metų nuolat naudotųsi trys ketvirtadaliai šalies gyventojų. Praėjusiais metais tai darė tik kiek daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių. Prognozuojama, kad 75 proc. lygis 2015 m. atitiks visų Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Mokančių dirbti kompiuteriu po ketverių metų Lietuvoje turi būti bent 79 proc. (pernai 57 proc.). Tokie ambicingi planai numatyti Susisiekimo ministerijos parengtoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2010–2015 m. strategijoje.

“Daugeliui miestų gyventojų kompiuterio ir interneto naudojimas jau seniai tapo kasdieniu reiškiniu, tačiau šalyje dar yra daugybė žmonių, kuriems informacinės technologijos svetimos. Tai daugiausia kaimo gyventojai, pensininkai, neįgalieji bei mažas pajamas gaunantys žmonės”, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Mieste kompiuterius turi ir internetu naudojasi daugiau kaip 60 proc., o kaime – apie 40 proc. namų ūkių.

“Interneto naudotojų skaičius galėtų padidėti, jei valstybė padėtų įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio sunkiai gyvenantiems žmonėms. Tačiau šiuo metu Vyriausybės galimybės labai ribotos”, – sakė ministras.

E. Masiulis mano, kad interneto naudotojų skaičius greičiau augtų, jei daugėtų valdžios ir privačių įmonių teikiamų elektroninių paslaugų, aktyvėtų prekyba internetu.

Todėl Susisiekimo ministerija siūlo įpareigoti kitas valdžios institucijas, kad po ketverių metų į elektroninę erdvę būtų perkelta devyni dešimtadaliai pagrindinių viešųjų paslaugų (dabar 60 proc.).

Šiuo metu plačiajuosčiu internetu gali naudotis apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Valstybė ruošiasi ir toliau finansuoti plačiajuosčio interneto tinklo plėtrą kaimiškuose rajonuose, kad 2015 m. spartusis internetas būtų pasiekiamas 98 proc. gyventojų.

Šiuo metu Lietuvos gyventojams išduota apie 300 tūkst. asmens tapatybės kortelių, tačiau jos faktiškai nenaudojamos norint nustatyti žmogaus tapatybę elektroninėje erdvėje. Susisiekimo ministerija planuoja, kad po kelerių metų tokia galimybe galėtų naudotis kas šeštas šalies gyventojas.

Susisiekimo ministerijos parengtą Informacinės visuomenės plėtros strategiją turės patvirtinti Vyriausybė. Taip pat ketinama parengti konkrečių priemonių planą, kaip pasiekti užsibrėžtus rodiklius.