Lietuva yra tarp trečdalio Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių politinis elitas Rusiją laiko grėsme valstybės saugumui, rodo šį mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai.

Didžiausiomis grėsmėmis daugelyje Europos šalių laikoma ekonominė krizė.

Ataskaitą paskelbusi Europos užsienio santykių taryba (ECFR) aiškinosi užsienio politikos elito nuomonę – autorių teigimu, paimta 250 interviu ir analizuoti nacionalinio saugumo dokumentai.

Atsakant į klausimą “Su kokiomis saugumo grėsmėmis dabar susiduria jūsų valstybė?”, Rusiją įvardijo devynios valstybės. Daugiausia iš jų yra Rytų ir Vidurio Europos regione – tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Bulgarija, taip pat ilgą sieną su Rusija turinti Suomija bei dvi Vakarų Europos šalys – Austrija ir Ispanija.

Vis dėlto, nepaisant tokio pasiskirstymo, tyrimo autoriai tvirtina, kad pasidalijimas į “naująją” ir “senąją” Europą dabar nebėra toks aktualus kaip prieš penkerius metus.

“Skirtumų dėl to, kaip elgtis su Rusija, sumažėjo (…). Baltijos šalys pakeitė savo poziciją: mūsų tyrime latviai mažiau nerimavo dėl Rusijos keliamų problemų nei dėl savo vyriausybės galimybių pačiai netinkamai elgtis dvišaliuose santykiuose. Dramatiškiausia tai, kad Lenkija, kuri kadaise buvo vadinama nauja Šaltojo karo kovotoja dėl aršaus požiūrio į Maskvą, dabar dirba su Vokietija – Rusijos strategine partnere – ieškodama tinkamų ingredientų ES politikai Rusijos atžvilgiu”, – rašoma tyrimo išvadose.

Visoje Europoje vyrauja nuomonė, kad didžiausią pavojų saugumui kelia ekonominė krizė. Ją grėsme laikė 25 šalys iš 27, įskaitant Lietuvą. Krizės neigiamų pasekmių nesibaimina tik Belgija ir Italija.

Įdomu tai, kad Vilniuje manoma, jog grėsmę saugumui taip pat kelia nekontroliuojama migracija – tokia pozicija vyravo dar 10 šalių.

Iš kitų tyrimo autorių pasiūlytų pasirinkimų Lietuvos politinis elitas nemato grėsmės šalies saugumui dėl masinio naikinimo ginklų plitimo, įskaitant Irano problemą (grėsmę matė 12 šalių), terorizmo (10), nestabilių valstybių, įskaitant problemas Afganistane ir Pakistane (8), energetikos šaltinių išeikvojimo ir konkurencijos dėl išteklių (10), klimato kaitos (11) ir Kinijos (2).

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje manoma, kad užtikrinant Europos saugumą iš tarptautinių organizacijų svarbiausią vaidmenį vaidina NATO. Tokios nuomonės laikomasi 11-oje ES šalių.

Europos Sąjungą svarbiausia organizacija saugumui užtikrinti laiko devynios valstybės, o septyniose šalyse manoma, kad NATO ir ES reikšmė yra vienoda. Nė vienoje valstybėje nemanoma, kad Europos saugumui užtikrinti svarbiausia yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai kitąmet pirmininkaus Lietuva, ar Jungtinės Tautos.

Išanalizavę pasikeitusią saugumo situaciją, Europos užsienio santykių tarybos ekspertai siūlo dėl saugumo klausimų pradėti diskutuoti neformaliame trišaliame ES, Rusijos ir Turkijos forume.

Ekspertai daro išvadą, jog JAV nebeskiria daug dėmesio Europos vidaus saugumui. Jie argumentuoja, esą tai demonstruoja Baracko Obamos (Barako Obamos) neatvykimas paminėti Berlyno sienos žlugimo dvidešimtmečio.

Brito Marko Leonardo vadovaujamo tyrimų cemtro nuomone, Vašingtonas nuo Europos reikalų atsitraukė ir dėl to, kad yra pernelyg užsiėmęs su Afganistanu, Iranu ir Kinija.

“Siekdamos sustiprinti saugumą Europoje, ES valstybės narės turėtų pasinaudoti teigiamu impulsu, kurį suteikė Amerikos perkrovimo politika ir Rusijos naujoji Westpolitik, ir paremti Rusijos įtraukimą į JAV inicijuotą bendrą priešraketinės gynybos skydą”, – rašoma studijoje.