BFL

Lietuvai nebūtina sekti Vokietijos pavyzdžiu ir atsisakyti branduolinės energetikos, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Įvairios šalys renkasi skirtingus kelius. Lenkija, beje, neseniai patvirtino, kad vystys branduolinę programą, taip pat tą daro ir Suomija – toliau tęsia atominių elektrinių statybas. Atnaujinti savo branduolinių elektrinių galingumus numato Švedija. Nematau Lietuvai kažkokio išskirtinio būtinumo sekti Vokietijos pavyzdžiu, tačiau bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priklauso nuo to, kas šiandien galioja Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, o galutinį sprendimą vėlgi priims Seimas”, – klausiamas, ar Vokietijos pavyzdys atsisakyti AE nebus pavyzdys Lietuvai, sakė A. Sekmokas.

Kaip jau ELTA skelbė, Vokietijos vyriausybė nutarė iki 2022 m. nutraukti visų atominių elektrinių eksploatavimą.

Energetikos politikos etikos problemų komisija rekomendavo Vokietijos vyriausybei visiškai atsisakyti atominės energetikos. Komisijos nariai laikosi nuomonės, kad elektros energijos trūkumą, kilsiantį atsisakius atominių elektrinių, galima bus kompensuoti iš kitų šaltinių.

Savaitgalį po visą Vokietiją nuvilnijo protesto mitingų banga, akcijų dalyviai reikalavo, kad kuo greičiau būtų atsisakyta atominės energetikos.

Prieš kelias dienas Šveicarijos valdžia nusprendė nutraukti atominių elektrinių eksploatavimą iki 2034 metų.

Stebėtojų teigimu, ES šalis atsisakyti atominės energetikos paskatino katastrofa Fukušimos atominėje jėgainėje.

Lietuvoje į politines diskusijas dėl energetikos ateities įsitraukė ir jaunimas. Pirmadienį būrelis jaunuolių grandinėmis prisirakinę prie raudonų radiatorių ir svarmenų sostinės Vinco Kudirkos aikštėje rinko parašus peticijai, raginančiai Seimą pritarti Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai.