Artėjant gegužės 9 dienai Lietuvoje subruzdo Antrojo pasaulinio karo veteranai, kovęsi SSRS pusėje, ir norėtų surengti paradą pergalei pažymėti. Lietuvai tai ypač svarbus klausimas, nes iki šiol nebuvo vieningos nuomonės kaip vertinti pačią karo pabaigą.

Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija gegužės 9–tą dieną švenčia pergalę. Oficialiai teigiama, kad tai sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena, t.y. „gėrio“ laimėjimas prieš „blogį“. Tačiau karas nėra gėris pats savaime ir laimėjusių iš tiesų nėra, kaip nėra ir pralaimėjusių.

Pergalės dienos pažymėjimas Maskvoje švenčiamas pompastiškai: žygiuoja senyvo amžiaus Antrojo pasaulinio karo veteranai, apsunkę nuo nesuskaičiuojamo kiekio ordinų ir medalių, gatvėmis rieda didžiulės karo mašinos, o Rusijos vadovai rėžia sovietmečiu dvelkiančias kalbas. Kremlius šią dieną išnaudoja vietinės ir tarptautinės politikos tikslais. Formuojamas galingos valstybės įvaizdis, kuri skirsto pasaulį į geruosius ir bloguosius. Šiemet blogi yra rumunai (JAV ketina dislokuoti gaudomąsias raketas šioje šalyje), neva kovęsi Vokietijos pusėje ir dėl to į gegužės 9–osios „šventę“ nekviečiami. Apskritai tokie renginiai pasaulyje išnaudojami turizmo reikmėms. Į Maskvą suvažiuoja daug turistų, kurie žioplinėja lygiai taip pat, kaip tai daro per gėjų paradus Australijoje ar sambos karnavalus Brazilijoje.

Grįžtant prie karo esmės, nemanau, kad karas gali atnešti gėrį, todėl negali atnešti ir pergalės. Tarkim laimėjo karą SSRS, tačiau ką tai davė rusų tautai? Milijonai žuvusių ir suluošintų, sugriauti miestai ir smukusi kultūra. Lietuvai karo pabaiga atnešė nelaimes, kurios tęsėsi 50 metų, tas pats atsitiko ir Vokietijai. Todėl „pergalės“ šventimas yra makabriškas. Lietuvai tai tebuvo vienos okupacijos pakeitimas kita. Tiesos dėlei reikia pastebėti, kad karas nebuvo tarp nacių ir antinacių. JAV su Didžiąja Britanija kovėsi už demokratiją, SSRS už komunizmo plėtrą, gen. A. Vlasovas už „baltąją Rusiją“, latviai – už nepriklausomą Latviją ir t.t.

Pasaulio lyderiai dėl politinio korektiškumo dažnai nenori kalbėti atvirai. Štai Vokietijos vadovė A. Merkel lankėsi tokioje „šventėje“, tačiau kaip ji žiūri į akis savo rinkėjai iš buvusių Rytprusių, kuriai karo pabaiga ir Raudonoji armija atnešė prievartą, siaubą ir moralinę traumą visam likusiam gyvenimui?..

Ar būtų geresnis pasaulis jei Rusija švęstų 1940 m. Lietuvos okupaciją, Vokietija 1941-ųjų, Lenkija Vilniaus prijungimą, o savo ruožtu mes švęstume pergalę prieš Lenkiją ir Tarybų Rusiją 1920 m. ir taip be galo visos tautos. Todėl po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje buvo nugriautos visos statulos buvusiems karvedžiams dar nuo XVII a., nes tai iš esmės yra karo kultas. Tenka apgailestauti, kad Rusijoje panašios statulos vis dar stovi…

Dabar Lietuvoje laikas apsispręsti ar mūsų valstybė toliau palaiko karo kultą, ar XXI a. aukščiau iškeliame taikos, solidarumo, bendradarbiavimo ir draugystės vertybes. Jei apsisprendžiame ir atsisakome karo kulto, negali būti nei kalbos apie „pergalės“ paradą Vilniuje, nes Lietuvai gegužės 9-oji lėmė dar vieną 45 metus trukusią okupaciją.