Scanpix

Lenkijos prezidento rinkimų rezultatai Lietuvai gali prognozuoti šiltesnį dialogą su Varšuva. Rusijoje laukiama posūkio į priešingą pusę – konservatyviosios opozicijos kandidato pergalė Maskvai reiškia, kad Lenkijos pozicija jos atžvilgiu gali tapti dar griežtesnė.

Antrajame Lenkijos prezidento rinkimų ture gegužės 24 dieną už konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatą Andrzejų Dudą balsavo 52 proc. rinkėjų. Savo varžovą, dabartinį šalies vadovą centristą Bronislawą Komorowskį, pelniusį 48 proc. rinkėjų paramą, jis įveikė itin įtemptoje kovoje.

„Gerbiame bet kokį kaimyninės šalies pasirinkimą ir esame pasirengę bendradarbiauti su išrinktais vadovais“, – po rezultatų paskalbimo teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykius temdė Varšuvos priekaištai dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos situacijos. Tikimasi, kad A.Duda skirs daugiau dėmesio regioniniam bendradarbiavimui, taip pat ir santykiams su Lietuva. Dar rinkimų kampanijos metu  jis pareiškė, kad B.Komorowskio ir valdančiosios Lenkijos partijos – Piliečių platformos politika Lietuvos atžvilgiu nuvedė į aklavietę.

„Mus skiria bedugnė, jei palygintume su a. a. Lecho Kaczynskio prezidentavimo metais, kai pavykdavo žingsnis po žingsnio, sunkiai, bet veiksmingai priminti nuolat apie Vilniaus krašto lenkų teises tuo pačiu palaikant gerus santykius su Lietuvos vadovais“, – sakė A.Duda.

Tuo metu Rusijoje ruošiamasi, kad po rinkimų Lenkijoje abiejų šalių santykiai taps dar labiau įtempti. A.Duda – Jaroslawo Kaczynskio partijos atstovas, o ši politinė jėga Rusijos atžvilgiu nusiteikusi itin kritiškai (be kita ko, dėl Smolensko katastrofos 2010-ųjų balandžio 10-ąją ir fakto, kad ir po penkerių metų rusai nenori atiduoti Lenkijai prezidentinio lėktuvo „Tu-154“ nuolaužų).

Dauguma PiS politikų yra įsitikinę, kad Smolensko katastrofa – tai Kremliaus organizuota žmogžudystė.