Lietuva yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, tačiau reikšmingo vaidmens daugumoje jų nevaidina.

Per įvairias krašto institucijas Lietuva yra prisidėjusi prie daugiau kaip 180 tarptautinių organizacijų, asociacijų, fondų, programų ir projektų. Lietuva pirmininkavo kelioms reikšmingesnėms organizacijoms, atsakingesni postai jų struktūrose patikėti porai Lietuvos atstovų, rašo “Lietuvos žinios”.

Prieš trejus metus valstybė vadovavo Jungtinių Tautų (JT) Ekonominei ir socialinei tarybai (ECOSOC). Metus nuo 2009-ųjų liepos mėnesio Lietuva buvo Baltijos jūros valstybių tarybos pirmininkė.

Dabar Lietuva vadovauja Demokratijų bendrijai, o kitais metais pirmininkaus Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). 2013 metų antrąjį pusmetį vadovaus Europos Sąjungai (ES), taip pat pareikštas ketinimas 2012 metais laikyti JT Generalinės Asamblėjos vairą.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus Rolando Kačinsko, Lietuva yra iškėlusi ir kandidatūrą į JT Saugumo Tarybos (ST) nenuolatines nares 2014-2015 metams.

“Rinkimų kampanija į JT ST paprastai trunka keletą metų. Neatsitiktinai valstybės savo kandidatūras teikia labai iš anksto. Rinkimai, kuriuose bus sprendžiama dėl Lietuvos kandidatūros, vyks 2013 metų rudenį”, – pasakojo diplomatas.

Lietuvos atstovai yra išrinkti į kelias svarbesnes tarptautines struktūras. Nuo 2006 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reguliavimo valdybos narys yra Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas. Šiemet jis valdybai ir vadovauja.

Nuo 2007 metų JT Vaiko teisių komitete dirba psichiatras Dainius Pūras. Pernai Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vaidotas Verba buvo Cheminių ginklų uždraudimo konvencijos metinės šalių narių konferencijos pirmininkas.

“Lietuvai įvairiose tarptautinėse organizacijose ar specializuotose agentūrose pastaraisiais metais atstovavo ir daugiau savo srities ekspertų”, – pridūrė R.Kačinskas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas įsitikinęs, kad krašto vaidmuo tarptautinėse organizacijose atitinka Lietuvos galimybes. “Esame vidutiniokai, tačiau dėl objektyvių priežasčių. Pagal savo galimybes daugiau nieko negalime”, – sakė jis.

J.Karoso nuomone, Lietuva negali itin sustiprinti savo vaidmens ir įtakos tarptautinėse organizacijose. “Pagrindinės tokių organizacijų žaidėjos yra didžiosios valstybės. Jų įmokos nepalyginamai didesnės. Dėl suprantamų priežasčių, matyt, niekada nebūsime kaip Prancūzija, Vokietija ar Jungtinės Amerikos Valstijos”, – kalbėjo parlamentaras.

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, tokios valstybės kaip Lietuva tarptautinėje arenoje neturi daug galimybių sužibėti. Anot jo, esame per mažas kraštas, turime nedaug specialistų, galinčių aukščiausiu lygiu vadovauti svarbioms organizacijoms. Be to, tarptautinėje arenoje Lietuva neturi daug politinės įtakos.

“Natūralu, kad į daugelį ar visas pasaulio valstybes vienijančių organizacijų vadovų postus išrenkami didesnių šalių diplomatai, politikai ar specialistai. Didžiosios valstybės savo kompetencija ir žvilgsniu gali apglėbti gerokai daugiau nei mažieji kraštai”, – aiškino politologas.

Tačiau, anot T.Janeliūno, Lietuvos patirtis pamažu didėja. Kitais metais suplanuotas pirmininkavimas ESBO ir antrąjį 2013-ųjų pusmetį laukiantis vadovavimas ES mūsų kraštui bus didelis iššūkis.

“Tai bus puiki patirtis kaupiant gebėjimus ateityje galbūt vadovauti ir kitoms tarptautinėms organizacijoms”, – sakė jis.