Beveik pusė Lietuvos gyventojų ir toliau pritaria euro įvedimui, tačiau pritariančiųjų kuo greitesniam bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimui gretos pastebimai sumažėjo, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Euro įvedimui Lietuvoje šiemet birželį pritarė 47,3 proc. apklaustųjų – kiek mažiau nei ankstesniais metais. 2006-ųjų kovą už euro įvedimą pasisakė 54 proc., 2007 metų kovą – 59 proc., o 2008-ųjų kovo mėnesį – 53 proc. gyventojų.

Už kuo greitesnį euro įvedimą šiemet pasisakė tik 14,6 proc. apklaustų gyventojų. 2008 metais jų buvo maždaug 23 proc., 2007 metais – net 32 proc., o 2006-aisiais – 31 procentai. RAIT teigimu, tokiam gyventojų nuomonės pasikeitimui įtakos turi debatai dėl euro ateities.

Kuo greitesniam euro įvedimui šiemet dažniau buvo linkę pritarti 35-44 metų asmenys.

21,4 proc. apklaustųjų teigė, kad pritaria euro įvedimui ne anksčiau kaip po penkerių metų, o 11,3 proc. – ne anksčiau kaip po dešimties metų. 2008 metais taip manančių gyventojų buvo atitinkamai 20 proc. ir 10 proc., 2007 metais – 18 proc. ir 9 proc., 2006 metais – 18 proc. ir 5 procentai.

Už euro įvedimą po penkerių metų dažniau pasisakė 25-34 metų asmenys su aukštuoju išsimokslinimu, gaunantys didžiausias pajamas ir gyvenantys mieste. Už euro įvedimą ne anksčiau kaip po dešimties metų dažniau pasisakė namų šeimininkės ir esantieji vaiko priežiūros atostogose.

Euro įvedimui nepritariančių gyventojų dalis išlieka stabili – šiemet taip tvirtino 42,9 proc. apklaustųjų. 2008 metais jų dalis buvo 41 proc., 2007-aisiais – 36 proc., 2006 metais – 42 procentai.

Euro įvedimui dažniau nepritaria 65-75 metų, pagrindinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų (601-800 litų) apklaustieji bei pensininkai.

9,8 proc. apklaustųjų šiemet nepareiškė nuomonės dėl euro įvedimo.

RAIT birželio 4-15 dienomis apklausė 1024 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.