"Veido" archyvas

Kartu su karščių banga į gatves plūstelėjusios vulgarokos išvaizdos merginos vėl priminė, kad lietuviai savo išvaizda vis dar panašesni į rusus nei į Vakarų europiečius.

Airis verslininkas Steve’as Kornell’is iki šiol kupinas prisiminimų po savo pirmosios kelionės į Lietuvą praėjusią vasarą. 37-erių vyriškis į Vilnių vyko Airijoje dirbančių lietuvių  kvietimu ir praleido čia kiek mažiau nei savaitę.

“Airijoje nuolat žavėjausi lietuvaitėmis, nes jos visada atrodo nepriekaištingai. O Lietuvoje man iš viso apsisuko galva. Čia tiek daug nuostabių moterų ir visos jos atrodo tarsi per grožio konkursą. Keista, bet vyrai visai nesistengia bent kiek prie tokių moterų pasitempti. Nesupykite, bet man susidarė įspūdis, kad lietuviai vyrai visai nesirūpina savo išvaizda, jiems svarbu tik kuo ryškesni garsių prekių ženklų pavadinimai ant drabužių, nors mano draugai sako, kad tai ne originalai, o klastotės”, – nuolat atsiprašinėdamas, jei ką nors įžeis savo pastebėjimais, kalbėjo airis S.Kornell’is.

Jei esate buvę Airijoje, svečio įspūdžiais greičiausiai nesistebėsite. Iš tikro šioje šalyje moterys nemėgsta tiek puoštis, kaip lietuvės – trumpus sijonus ir sukneles jos mieliau iškeičia į sportinius treningus, o aukštakulnius – į sportbačius ar lengvus bekulnius batelius. Net vaikus į mokyklą ankstų rytą kai kurios airės vežioja vilkėdamos pižamą. Tiesa, tokias gyventojas jau ne kartą traukė per dantį vietos žiniasklaida, paragindama “pasistengti atrodyti padoriau”. Kiek kitokį vaizdą galima pamatyti nebent sostinėje Dubline.

Kaip teigia dizaineris Juozas Statkevičius, mada yra glaudžiai susijusi su tuo, kas vyksta šalies socialiniame, ekonominiame ir net politiniame gyvenime. Tad šiandien mes atrodome taip, kaip ir turime atrodyti po penkiasdešimties metų, praleistų gyvenant už geležinės uždangos: vis dar vengiame išsiskirti, todėl taip vienodai rengiamės; nežinome, kas mums tinka, ir stokojame elementarių garderobo formavimo įgūdžių; nemokame vertinti kokybės ir per aprangą demonstruojame savo nevisavertiškumo kompleksus. Taip kai kurie psichologai aiškina perdėtą potraukį Gariūnų asortimentui – drabužiams ir aksesuarams su rėksmingais garsių mados namų pavadinimais. Tad prekių ženklai, nors ir brangūs, bet atrodome vis tiek pigiai.

Tuo tarpu puoštis labai mėgstančios, bet ne visada mokančios tam pasirinkti tinkamą laiką ir vietą, lietuvės atspindi Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse įsišaknijusį požiūrį, kad sėkmę gyvenime labiausiai lemia patraukli išvaizda. Bet tai tik viena nuomonė. Kai kurie dizaineriai teigia, kad eiti į darbą apsirengus kaip į vakarėlį paprasčiausiai rodo prastą skonį.

Nors Lietuva jau septynerius metus yra Europos Sąjungos narė, pagal savo išvaizdą vis dar esame panašesni į rusus, ukrainiečius, vengrus, rumunus, bulgarus ar savo kaimynus latvius (estai ne tik ekonomikoje, bet ir stiliaus požiūriu pažengę gerokai toliau) nei į Vakarų Europos gyventojus.

Niekada neatrodysime kaip prancūzai

Pasak dizainerio Seržo Gandžumiano, lietuviai vyrai kol kas demonstruoja visišką abejingumą savo išvaizdai, o merginos rengiasi gana vulgariai ir provokuojamai, taip siekdamos atkreipti į save dėmesį. “Mada – mūsų socialinio gyvenimo veidrodis. Kol nepasikeis visuomenė, nepasikeis ir vaizdas gatvėse”, – įsitikinęs S.Gandžumianas.

“Lietuvaitės dažnai kaltinamos pamėgusios vulgarias iškirptes, – papildo dizainerė Vida Simanavičiūtė. – Bet juk vulgarumas nėra tautos bruožas – sijono ilgis negali būti vulgarus, tiesiog viena mergina atrodys pribloškiamai, o kita – neskoningai.”

Paklausta, kaip apibūdintų tipiško lietuvio stilių, V.Simanavičiūtė priminė, kad ne taip seniai populiariausi epitetai lietuviškam apsirengimo stiliui apibūdinti buvo “pilkas, bijantis išsiskirti iš minios”. O dabar, pasak jos, būtų jau sunkiau sudėlioti vientisą lietuviško stiliaus paveikslą.

“Vilniuje galime pamėginti keliauti nuo Kalvarijų turgaus rajono centro link ir stebėti stiliaus pasikeitimus. Pamatysime, kad Kalvarijų gatvės “skurdo ir bėdos” stilius pasibaigia ties savivaldybe. Prie Baltojo tilto vyrauja energingas jaunų vilniečių stilius, o perėję tiltą ir pasiekę Gedimino prospektą išvysime išblukusius ministerijų funkcionierius. Vilniaus gatvės pradžioje – verslo stiliaus “salelė”, už jos kavą geria stilingieji “Coffe inn’istai”, – sostinėje atsiradusią stilių įvairovę akcentuoja V.Simanavičiūtė. – Iš kitų Europos šalių savo stiliumi labiausiai išsiskiria mūsų senukai. Kada paskutinį kartą matėte močiutę, kuri savo išvaizda jus įkvėpė optimizmo? Juk, pavyzdžiui, anglė močiutė saugo savo klasikinį stilių prižiūrėdama šukuoseną ir nagučius, ji pasipuošusi keliauja ir į bažnyčią, ir savaitgalio su draugais praleisti, jaunystės šokių pašokti.”

Kita vertus, V.Simanavičiūtė nemato reikalo apgailestauti, kad lietuviai vis dar nesirengia kaip, tarkime, stiliaus etalonu laikomi prancūzai. Pasak dizainerės, tai tik iliuzija, kad turint tikrą “Louis Vuitton” rankinę galima atrodyti kaip monakietei. “Mes nematome kiekvieną dieną baltų jachtų, o vasarą negauname adrenalino stebėdami “Formulės” lenktynes. Mūsų veidai atspindi mūsų aplinkos emocijas. Ir ar reikia kompleksuoti, kad mes ne prancūzai?” – svarstė garsi drabužių kūrėja.

Tuo tarpu S.Gandžumianas pastebi, kad lietuviai aprangą ir aksesuarus jau derina netgi labiau nei prancūzai. Tarkime, jei rankinė žalia, tai ir batai, ir kojinės būtinai turi būti žalios. Ir, aišku, persistengia.

Dėvėti drabužiai lietuvius “nupigino”

Lietuvių išvaizdą labai paveikė ir ši ekonominė krizė. Sunkmetis lėmė, kad mados naujovės lietuvius vėl ėmė pasiekti stipriai vėluodamos: sunkmečiu smarkiai kritęs drabužių pardavimas rodo, kad gyventojų drabužinėse užsigulėjo seni drabužiai. Taigi aprangos pardavėjų nuolatiniai skatinimai atnaujinti garderobą kiekvieną sezoną, ką jau seniai daro visi vakariečiai, kol kas taip ir nevirto įpročiu.

Be to, per sunkmetį vėl išpopuliarėjo dėvėtų drabužių parduotuvės. Pinigų aprangai pristigusiems gyventojams jos tapo tikru išsigelbėjimu. Deja, stiliaus ekspertai tvirtina, kad masinis drabužių iš antrų rankų pirkimas ne pagerino, o visomis prasmėmis nupigino lietuvių išvaizdą. Esą vienas dalykas, kai į dėvėtų drabužių parduotuvę užsuka J.Statkevičius ir ten įsigyja, tarkime, vintažinį 1965 m. gamybos švarką, ir visai kas kita, kai eilinis pilietis kiekvieną sezoną traukia į “Humaną” ten ieškoti “naujų kolekcijų”. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti ir labai smagių bei originalių daikčiukų, bet ir čia pirkti reikia mokėti.

Tiesa, dabar, krizei pamažu traukiantis, naujų drabužių pardavimas Lietuvoje vėl pamažu atgyja. Tai pastebi “Aprangos” grupė, valdanti didžiausią mažmeninės prekybos drabužiais tinklą (116 parduotuvių) Baltijos šalyse. “Iki šių metų pabaigos planuojame atidaryti nuo penkių iki aštuonių naujų parduotuvių bei dar penkias ar septynias rekonstruoti. Tai skatina pozityvios vartojimo tendencijos”, – sako “Aprangos” rinkodaros vadovė Irma Marcinkienė.

Sunkmečiu, pasak I.Marcinkienės, vidutinio kasos čekio suma jų prekybos tinkle krito, o dabar vėl ėmė didėti ir šiuo metu siekia apie 200 Lt. Tai taip pat rodo, kad pirkėjai pradėjo sugrįžti į drabužių parduotuves.

Beje, I.Marcinkienė teigia, kad iš Baltijos šalių greičiausiai madingus daiktus pastebi ir įsigyja estai, po jų seka latviai ir tik tada lietuviai – mes į naujoves reaguojame lėčiausiai. Vis dėlto I.Marcinkienė mano, kad lietuviai, bent jau jų pirkėjai, yra gana madingi – tai esą pastebi ir jų įmonės partneriai užsienio šalyse, ypač akcentuojantys Lietuvos vartotojų reiklumą kainos ir kokybės santykiui.

Dizaineriai sutinka, kad Lietuva jau kuris laikas keičiasi – stilingų žmonių pamažu daugėja, ypač – didmiesčiuose. Kai armėnas S.Gandžumianas, tuomet dar tik būsimas dizaineris, prieš dvidešimt metų atvyko į mūsų šalį, rado visiškai kitokią Lietuvą nei šiandien. “Tada čia buvo “džiunglės”. Radau labai niūrų vaizdą: visų galvos nuleistos žemyn, veidai be šypsenų, apranga pilka ir beveidė. Bet dabar jau atėjo kita karta, kuri gimė nepriklausomoje Lietuvoje – ji atrodo visiškai kitaip”, – pokyčius pastebi S.Gandžumianas. Dizainerė Ramunė Piekautaitė priduria, kad anuomet pasirinkimo nebuvo, nes daugumą gyventojų rengė valstybiniai univermagai, o šiandien parduotuvių įvairovė didžiulė, bet iškilo kita problema: vis tiek daugelis gyventojų dėvi tuos pačius masinės gamybos drabužius, kaip ji sako, “uniformas”.

Taigi ką daryti, kad atrodytume įdomiau? Stiliaus ekspertai pataria visų pirma kritiškai įvertinti savo išvaizdą ir pagal tai formuoti garderobą. Domėtis mada, nevengti eksperimentuoti ir ieškoti savo stiliaus. Ir, aišku, būtinai įsigyti veidrodį, kuriame matote save visu ūgiu: dizaineriai stebisi, kad dažnas lietuvis rengiasi ir gražinasi matydamas save veidrodyje, geriausiu atveju, tik iki pusės.