Dreams foto

Vartotojams trūksta informacijos, kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rodo naujo tyrimo rezultatai.

Lietuvos vartotojų instituto 2010 metų antroje pusėje atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 1009 šalies gyventojai, parodė, kad trečdalis gyventojų atsiskaitydami internetu jaučiasi nesaugiai, tačiau didžioji dauguma – 76 proc. – prieš atsiskaitydami internetu netikrina svetainės saugumo.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji abejoja savo kaip vartotojų teisėmis atgauti pinigus, jeigu prarasta kortele atsiskaito svetimas asmuo. Net 42 proc. apklaustųjų linkę manyti, jog tokiu atveju pinigų be teismo atgauti neįmanoma.

Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai: atsiskaitymas internete, kai sukčiai nusiperka arba pavagia kitų asmenų mokėjimo kortelių numerius bei slaptažodžius bei juos naudoja pirkdami internetu, taip pat nuima pinigus nuo sąskaitos, pinigų išgryninimas, kai nusikaltėliai naudoja suklastotus mokėjimų kortelės duomenis, įrašytus į vadinamąją “baltą plastiką” bei taip išgrynina pinigus iš bankomatų, mokėjimų kortelių duomenų vagystės, kai prie bankomato nusikaltėliai nelegaliai prijungia įrenginius, kurie nuskaito svetimų mokėjimo kortelių duomenis, o juos gavę sukčiai atlieka neteisėtus sandorius internetu.

Tyrimas parodė, kad lietuviai menkai suvokia asmens duomenis ir neatsargiai su jais elgiasi. Tyrime buvo domimamasi, kaip jie supranta, kas yra duomenys. Dažniausiai respondentai prie asmens duomenų priskyrė asmens kodą, (95 proc.), vardą ir pavardę (tik 77 proc.), mokėjimo kortelės duomenis (59 proc.), tuo tarpu telefono numerį – 37 proc., nuotraukas – 26 proc., elektroninio pašto adresą – 18 proc., tėvo vardą – 17 proc.

Vartotojų teisių instituto prezidentė Zita Čeponytė spaudos konferencijoje antradienį sakė, kad šie tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai nėra pakankamai susipažinę su asmens duomenų sąvokos turiniu, per siaurai juos suvokia ir tai gali būti viena iš priežasčių, lemiančių per didelį duomenų atskleidimą internete.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro Pinigų padirbinėjimo skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje pradėjo gerėti situacija dėl atsiskaitymų netikromis bankų kortelėmis.

2008-2009 metais buvo padaugėję nusikaltimų, kai užsienio valstybių organizuotos grupės atvykdavo į Lietuvą ir su netikromis bankų kortelėmis bankomatuose išsigrynindavo nemažas pinigų sumas. Tačiau policijai ir bankams bendradarbiaujant įtariamuosius pavyko sulaikyti. 2006 metais buvo sulaikyta 10 tokių asmenų, 2007-siais – 15, 2008 -siais 30 ir 2009-iais – 20. Dabar tokių nusikaltimų žymiai sumažėjo.

Pasak V.Gailiušo, dėl duomenų vagysčių tendencijos irgi teigiamos, jos buvo populiaresnės 2007-2008 metais. Nusikaltėliai iš užsienio suprato, kad gali būti sulaikyti. Be to, nusikaltėliai suprato, kad Lietuvos žmonės kortelėse nelaiko tokių įspūdingų sumų, kurioms pavogti vertėtų pirkti įrangą, ją montuoti ir vogti duomenis, sakė policijos atstovas.

Pareigūnas pastebėjo, kad Lietuvos žmonės nelinkę bankų kortelėse laikyti didelių sumų. Gavę algą, jie ją tuoj pat išsigrynina.

Nuo sausio 1-sios Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įsigaliojo reikalavimas bankams, kad tiek bankomatuose, tiek terminaluose duomenys būtų nuskaitomi ne tik nuo magnetinio takelio, bet ir nuo kortelės mikroschemos.

“Kol kas duomenų apie nusikaltėlius, kurie galėtų pavogti duomenis iš mikroschemos, nėra”, – sakė V. Gailiušas.

Šias tendencijas patvirtino ir praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankę Europolo pareigūnai. Kortelių duomenis vogusios grupuotės persikėlė iš Europos į JAV, kur ši sistema dar neveikia.

Be to, pareigūnas šmaikštavo, kad lietuviams lengviau nupiešti 50 ar 20 litų ir nuėjus į turgų bandyti atsiskaityti, nusikaltimai su bankų kortelės tikrai nėra labai populiarus nusikaltimas Lietuvoje, nes banko mokėjimo kortelė vis dar nėra labai populiari mokėjimo priemonė.

Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola pastebėjo, kad telefoniniai sukčiai anksčiau skambindavo meluodami apie į nelaimes patekusius artimuosius, dabar jie atrado naują nišą ir taikosi į labiausiai pažeidžiamus žmones – darbo ieškančius gyventojus. “Darbdaviai” reikalauja atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis. Tokių nusikaltimų pradėjo daugėti šių metų pradžioje.

”Jeigu aš išeidamas užrakinu buto duris ir raktą atiduodu gatvėje pirmam sutiktam žmogui, tai policija nekalta, kad tas žmogus nuėjo į butą ir išsinešė mano televizorių”, –  apie elektroninės bankininkystės duomenų atskleidimą kalbėjo A. Šapola.