Kaimiečiai įsitikinę, kad tai dar vienas farmacininkų mėginimas sukelti paniką ir pasipelnyti, o šalies valdžia, panirusi į atostogų malonumus, negalvoja apie galimą žemės ūkio sektoriaus košmarą.

Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė tik šyptelėjo paklausta, kaip buferinėje, tai yra 10-ies kilometrų nuo sienos su Baltarusija, zonoje gyvenantys ūkininkai sutiko reikalavimą iki praėjusio penktadienio pabaigos seniūnijų specialistams pateikti duomenis apie auginamų kiaulių skaičių.
„Čia tik išpūstas farmacininkų ir žurnalistų reikalas: vieni tikisi pelno, kiti baugina. Aš taip pat auginu dvi kiaules, bet visiškai nesijaudinu dėl to afrikinio kiaulių maro, o ir apskritai nei girdėjau apie jį, nei domiuosi, nei skubu savo kiaulaičių registruoti“, – sakė L.Žukauskienė, tik iš „Veido“ žurnalistės išgirdusi, kad Lazdijų savivaldybė praėjusį pirmadienį paskelbė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nurodymą visiems Kauknorių-Kapčiamiesčio ir Kapčiamiesčio-Leipalingio gyventojams registruoti kiaules.
Taip pat, pasak moters, elgiasi ir dauguma jos pažįstamų kaimiečių.

Pasienio kiaulių augintojai „slepia“ pavienes kiaules
„Žmonės numoja ranka, girdi, nesąmonė: kaip praėjo be pasekmių klasikinis kiaulių maras, paukščių gripas, taip praeisiąs ir šitas, – priduria Lazdijų rajono privačių miškų savininkų asociacijos (LPMSA) skyriaus pirmininkas Jonas Sidaravičius. – Šiomis dienomis žmonės ne valdžios raginimų klausė, o į dangų stebeilijo, ar spės visus javus nukirsti ir iškulti.“
Daugiau nei šimto avių ūkį turinčio J.Sidaravičiaus nuomone, kiaulininkai pasyvūs, nes neturi su kuo pasitarti. Pasirodo, nei Leipalingyje, nei Veisiejuose nėra nė vieno veterinarijos gydytojo. O Veisiejuose esanti veterinarijos vaistinė neprekiauja net jokiais gyvulių vaistais, tik gyvūnėlių pašarais ir sėklomis.
„Veterinarijos gydytoją gali išsikviesti tik iš Lazdijų arba Alytaus, bet tai labai brangu, tad nežinodami tikros informacijos žmonės ir neskuba registruoti kiaulių, – dėsto J.Sidaravičius. – Daugybė vyresnio amžiaus žmonių augina kiaules sau bei savo vaikams ir viliasi, kad kaip nors iki rudens paaugins, o tada paskers, ir maras jų tvartus aplenks.“
Drąsūs, pasak švenčioniškio medžiotojo Romualdo Astraukos, ir čionykščiai pasienio su Baltarusija gyventojai. Jie taip pat tikisi iki rudens sėkmingai išpenėti savo degląsias, o tada rengti skerstuves.
O štai Pakruojo rajono, kuriame sutelktos didžiausios kiaulių fermos, LPMSA skyriaus pirmininkė Rimutė Kudulienė sakė, kad čia iš viso niekas nėra girdėję apie galimas problemas visam kiaulių augintojų sektoriui.
Priminsime, kad kai gegužę Rusijos žiniasklaida prakalbo apie šios ligos protrūkį Baltarusijoje, Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas taip pat tuo netikėjo ir visus ramino, jog tai esą tik gandai, o ne tikras pavojus.
Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigia, kad Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože tėra pora stambesnių kiaulių ūkių, o absoliuti dauguma čia esančių kriuksių laikomos paskirų kaimiečių nedideliuose tvarteliuose. Ir būtent šitie smulkūs pavieniai kiaulių augintojai, kaip teigia VMVT direktorius Jonas Milius, ir kelia didžiausią rūpestį veterinarijos specialistams, nes tokiuose ūkiuose sudėtinga laikytis biosaugos. Ūkininkai dažnai tais pačiais drabužiais eina į mišką ir uogauti, ir grybauti, ir šernų medžioti, ir savo gyvulių šerti. Tad ką jau kalbėti apie kokius nors dezinfekcinius kilimėlius kojoms. O ir naminės kiaulės dažnai penimos atliekomis nuo šeimos stalo.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iš viso pasienio su Baltarusija ūkiuose auginama apie 10 tūkst. kiaulių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.