Lietuvos gyventojai nerimauja dėl Baltijos jūros užterštumo, tačiau dauguma nėra linkę asmeniškai daugiau prisidėti saugant jūrą, rodo naujos apklausos rezultatai.

Tarptautiniame tyrime pusė Lietuvos gyventojų (48 proc.) sakė, kad nerimauja dėl aplinkosaugos situacijos Baltijos jūroje, o 57 proc. sutiko su teiginiu, kad situacija dabar yra blogesnė nei prieš 10 metų.

Kita vertus, BalticSurvey tyrime šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų sakė manantys, kad jie negali vaidinti svarbaus vaidmens gerindami situaciją. Palyginimui, Lenkijoje ir Švedijoje daugiau nei pusė apklaustųjų įžvelgė galimybių patiems į gera pakeisti esamą padėtį.

Net 79 proc. Lietuvos gyventojų sakė, kad nesutiktų papildomai finansiškai prisidėti prie iniciatyvų gerinti aplinkosauginę situaciją. Lietuvoje taip pat santykinai daugiausia buvo tų, kurie teigė, kad jiems būtų nepriimtinas mokesčių didinimas siekiant pagerinti ekologinę padėtį – tokios pozicijos laikėsi 85 proc. apklaustųjų – panašiai kaip ir Latvijoje. Tuo metu mokesčių kėlimui, anot apklausos, mažiausiai priešintųsi skandinavai – danai, suomiai ir švedai.

Dauguma apklaustųjų Lietuvoje sakė sutinkantys, kad Baltijos jūrai daug problemų kelia šiukšlės, galimas naftos produktų išsiliejimas, nesprogusios minos ir palaidotas cheminis ginklas, deguonies trūkumas, tačiau nebuvo linkę sutikti, kad pavojų kelia per didelė žvejyba.

Daugiau nei pusė estų, lietuvių, lenkų ir rusų taip pat nurodė, kad grėsmę kelia dujotiekiai Baltijos jūros dugne. Kitose valstybėse taip manė mažiau nei pusė apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, prie Baltijos jūros yra poilsiavę 88 proc. Lietuvos gyventojų.

Šių metų balandžio – birželio mėnesiais devyniose valstybėse apklausta 9 tūkst. žmonių.

Ekspertų teigimu, Baltijos jūrai pavojų kelia pernelyg intensyvi žvejyba, tarša žemės ūkyje naudojamomis medžiagomis, o “Greenpeace” teigia, kad nėščiosios neturėtų valgyti jūroje pagautų žuvų.