Pritariančiųjų, kad tautinių mažumų atstovai Lietuvoje galėtų savo pavardes rašyti originaliai, šalyje yra daugiau nei tam prieštaraujančių, rodo nauja apklausa.

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktoje apklausoje 46,6 proc. respondentų sakė pritariantys, kad Lietuvos pilietybę turintiems kitų tautybių asmenims būtų suteikta teisė savo pavardes asmens dokumentuose rašyti originalo kalba, naudojant lotyniškus rašmenis.

Tokiai idėjai nepritariantys teigė 30,3 proc. apklaustųjų, 23 proc. sakė neturintys nuomonės.

Lietuvos Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė, be to, teigiama, kad tai būtų naudinga ir su užsieniečiais susituokusiems lietuviams.

Oponentai sako, kad nelietuviškų rašmenų, tokių kaip raidė w, naudojimas rašant pavardes dokumentuose gali prieštarauti Konstitucijai.

Šiuo metu yra pateiktas alternatyvus variantas, pagal kurį pavardžių rašymas ne vien lietuviškais rašmenimis būtų leidžiamas ne pagrindiniame paso puslapyje. Teisingumo ministerija siūlo šio projekto parlamentarams nesvarstyti, kol savo nuomonės neišsakys Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Oficialią poziciją Lietuvos vyriausybė ketina pareikšti trečiadienį.

Tyrimo metu tarp lietuvių tautybės žmonių pritarimą asmenvardžių rašybos liberalizavimui išsakė 43,1 proc. apklaustųjų, prieš buvo 33,2 procento. Tarp Lietuvoje gyvenančių lenkų už pavardžių rašybą originaliai buvo trys iš keturių apklaustųjų.

Apklausa atlikta gegužės 7-19 dienomis. Jos metu apklausti 1032 žmonės. Tyrimo autorių teigimu, apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 proc.