Sveikatos apsauga. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ypač daug buvo kalbama apie vaistų sistemos tvarumą. Tačiau kalbos ir veiksmai dažnai skiriasi. Tai liudija ir neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos priimti Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimai.

Ekspertų tvirtinimu, vaistų kompensavimas „patobulintas“ taip, kad visiškai kompensuojami bus tik patys pigiausi vaistai, o prieinamumas „pagerintas“ taip, kad kai kurių preparatų Lietuvos vaistinėse… iš viso gali nelikti.

Vienu iš Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimo punktų norima iš esmės pakeisti vaistų kompensavimo sistemą patento nesaugomiems preparatams, kai tą patį vaistą gamina daugiau kaip trys gamintojai. Siūloma pigiausią grupės vaistą kompensuoti 100 proc., o kitus šios grupės vaistus –‑ tik 50 proc. Pagal dabartinę tvarką ta pačia suma, atsižvelgiant į ligą, 100, 90, 80 ar 50 proc. kompensuojami visi grupės vaistiniai preparatai.

Kyla natūralus klausimas, ar iš pacientų nebus atimta pasirinkimo teisė, ar gydytojai ir vaistininkai turės galimybę parinkti pacientui labiausiai tinkantį vaistinį preparatą.

Kaip žinoma, tos pačios grupės vaistiniai preparatai turi vienodą veikliąją medžiagą ir skirtingų užpildų. Todėl skirtingų prekinių pavadinimų vaistų toleravimas ir nepageidaujamas poveikis taip pat gali skirtis. Kai kiekvienoje grupėje pagal veikliąją medžiagą liks tik vienas 100 proc. kompensuojamas prekinio pavadinimo vaistas, retas pacientas norės ir galės rintis brangesnį ir tik pusiau kompensuojamą – dauguma bus priversti vartoti pigiausiąjį, nepaisant toleravimo, nepageidaujamo poveikio, įpročių. Prognozuojama, kad dėl to gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų į papildomas medžiagas, padaugėti alergijų.

Pasak vaistininko Audriaus Šileikio, valstybinės institucijos dažnai daro vienokius ar kitokius kompensuojamųjų vaistų taisyklių pakeitimus, tačiau gyventojų neinformuoja apie galimus tokių pakeitimų padarinius, su pacientais nediskutuoja.

„Todėl dažnai būtent mums, vaistininkams, tenka aiškinti pacientams, kodėl vaistų kainos taip staiga pakilo arba kodėl vieno ar kito vaisto iš viso nebeturime. Su tokia situacija jau susidūrėme, kai pakeitus kompensavimo tvarką pacientams padidėjo priemokos už insuliną. Suprantama, kilo didelis nepasitenkinimas, juk pacientams šis vaistas būtinas, o vieną insuliną pakeisti kitu gali tik gydytojas, atlikęs tyrimus, ir tai užtrunka nemažai laiko“, ‑– A.Šileikis pastebi, kad SAM vėl lipa ant to paties grėblio. Jo žodžiais, jei įsigalios nauja tvarka, situacija gali būti tokia pati ar dar blogesnė, nes skaudžiai palies ne tik pacientus, sergančius diabetu.

Paklausta, ar žino apie galimas permainas kompensuojant vaistus, 85 metų Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio gyventoja Genovaitė Jakubauskienė tik papurto galvą. Garbaus amžiaus moteris nepraleidžia nė vienų televizijos žinių, skaito spaudą, tačiau patikina apie tai negirdėjusi. „Kaip ir dažnas panašaus amžiaus žmogus nuolat vartoju vaistus nuo spaudimo. Bijau net pagalvoti, kad pigiausi gali netikti. Nors sunkiai dirbau daugiau kaip 35 metus, mano pensija nesiekia 200 eurų. Ar išgalėsiu įpirkti? O man tie vaistai verkiant reikalingi“, ‑– susirūpinimo neslepia senolė.

Vartotojų pinigines patuštinti gali ir siūlymas referuoti visų vaistų kainas į pigiausio to paties bendrinio pavadinimo vaistus kitose šalyse. Kadangi atsižvelgiama ir į gamintojų, kurie netiekia savo produkcijos į Lietuvą, kainas, jau dabar labai sumažėjo kai kurių generinių onkologinių preparatų kompensuojamos kainos ir gerokai išaugo pacientų priemokos. Šių vaistų kainos Lietuvoje nepasikeitė – taip atsitiko SAM perskaičiavus kompensuojamas kainas pagal naują ydingą metodiką. Kitų šalių vaistų kainos imamos iš privačios duomenų bazės „Euripid“, kuri neprieinama vaistų gamintojams, todėl kompensuojamų kainų skaičiavimas yra neskaidrus. Duomenų bazė – privati, joje neskubama reaguoti į pokyčius: atnaujinti dėl gamybos išlaidų padidėjusių kainų ar išbraukti netiekiamų vaistų.

Vaistai, kurie nebus normaliai kompensuojami, nebus ir vartojami, todėl gamintojai gali nutraukti jų tiekimą į Lietuvą. Tai neabejotinai lems vaistinių preparatų sumažėjimą, kai kurių vaistų gamintojų pasitraukimą iš šalies rinkos, gali atsirasti vaistų tiekimo sutrikimų.

Jau dabar kai kuriose patento nesaugomų vaistų grupėse (pavyzdžiui, kai kurie gyvybiškai būtini onkologiniai chemoterapiniai preparatai) belikę du arba trys vaistų gamintojai, o įsigaliojus tvarkai, kai normaliai kompensuojamas tik vienas grupės vaistas, šių vaistų Lietuvoje gali visai nebelikti.

Tik iš pirmo žvilgsnio puikus ir pasiūlymas išanalizuoti galimybes nustatyti kompensuojamas vaistų kainas konkurso būdu. Pastaruoju metu daugėja duomenų apie neigiamą kainų konkursų poveikį vaistų kompensavimo sistemai Europoje. Tokia sistema apriboja kompensuojamų vaistų asortimentą, bet kartu – ir pacientų teisę rinktis: jie bus priversti vartoti vaistą, laimėjusį kainos konkursą. Negana to, po kurio laiko jį gali tekti keisti kitu, jei anksčiau vartotas neatlaikys konkurencijos kainos konkurse. Dažnas medikamentų kaitaliojimas gali pabloginti gydymo režimo laikymąsi, vaistų toleravimą ir gydymo rezultatus.

Taigi tokia sistema neatitinka pacientų interesų ir nėra tvari – sumažėjus vaistų kainoms daugelis gamintojų pasitraukia iš rinkos, kyla rizika sutrikti vaistų tiekimui.

Vaistinių preparatų mažėjimą šalies rinkoje programuoja ir kitas Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimas. Iki šiol siekiant sudaryti galimybę vaistų gamintojams į Lietuvos rinką tiekti vaistus mažesnėmis kainomis negu į dideles Europos šalis buvo leidžiama deklaruoti nuolaidą Valstybinių ligonių kasų (VLK) sistemoje. Dabar siūloma į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti tik tuos preparatus, kuriems sumažinta deklaruota kaina.

Ekspertų teigimu, Lietuvos rinka maža, todėl dažnai vaistų gamintojai dėl kainų referavimo mechanizmo negali mažinti deklaruotos kainos, nes tai reikėtų daryti ir didesnėse Europos šalyse. Todėl jei neliks galimybės patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną deklaruojant nuolaidą VLK, kai kurie vaistai į mūsų šalį nebus tiekiami, sumažės vaistų asortimentas ir prieinamumas. Naujoji tvarka, priešingai dabar galiojančiai, užkirstų kelią į Lietuvos rinką patekti vaistams mažesnėmis kainomis.

Abejonių kelia ir siūlymas grupuoti populiariausius vaistus kraujospūdžiui mažinti, osteoporozei bei II laipsnio cukriniam diabetui gydyti. Juk pirmiausia būtina kruopščiai išanalizuoti, ar tikrai tie vaistai tarpusavyje yra pakeičiami. Priešingu atveju gali būti sugrupuoti patys pigiausi seniausi vaistai (dažniausiai trumpai veikiantys ir netolygios koncentracijos) ir modernesni, kurie veikia ilgiau, tačiau jų gamybos technologija sudėtingesnė ir brangesnė. Seniausi pigiausi vaistai gali padidinti pacientų priemokas už geresnius modernesnius vaistinius preparatus.

Ne mažiau svarbu prieš grupuojant vaistus išanalizuoti ir jų medicininius įrodymus. Dažnai seniausi vaistai jų neturi. Tuomet ant vienos lentynėlės gali atsidurti, pavyzdžiui, seniausias trumpo poveikio kalcio antagonistas nifedipinas, didinantis širdies infarkto riziką, ir ilgai veikiantis amlodipinas, mažinantis kardiovaskulinį mirštamumą.

Vaistų politikos tikslas – ne tik mažinti vaistų kainas ir gydymo išlaidas, bet ir gerinti vaistų prieinamumą bei asortimentą, tobulinti gydymo kokybę, suteikti galimybę gydytojui ir pacientui pasirinkti labiausiai tinkantį vaistą. Atsižvelgiant į minėtus tikslus, lėšos, sutaupytos sumažinus generinių vaistų kainas, turėtų būti skiriamos ne tik naujiems vaistams kompensuoti labai specializuotose srityse, bet ir gerinti vaistų prieinamumui sergantiesiems osteoporoze, širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo sistemos ligomis, panaikinant vaistų skyrimo apribojimus ir mažinant pacientų priemokas.

Baigti norisi tuo, kuo pradėjome – madingu žodžiu „tvarumas“. Tvari vaistų sistema – tai pusiausvyra tarp patentinių ir generinių vaistų, lygių konkurencijos sąlygų sudarymas ir prioritetų nustatymas pagal pacientų poreikius, o ne pagal vaistų gamintojus arba vaistų patentinį statusą.

Elena Milčiūnė

Jūratė Kulberkienė

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė

Asociacijos nuomone, tobulinant Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planą, vaistų kainos turėtų mažėti. Tačiau reikėtų gerai apsvarstyti lauktinas priemonių pasekmes ilgesniu laikotarpiu – ar tikrai po kurio laiko nesumažės konkurencija tarp vaistų gamintojų, nes dalis jų galėtų tiesiog pasitraukti iš Lietuvos (ar net visai neregistruoti savo gaminamų vaistų). Jei taip atsitiktų, vaistų kainos gali ir didėti. Dar blogiau, jei kils vaistų tiekimo sutrikimų, ypač jeigu vaistas sunkiai pakeičiamas. Tad ilguoju laikotarpiu galime sulaukti priešingo rezultato.

Kompensuoti vieną vaistą 100 proc., o kitus – tik 50 proc., būtų ne visai teisinga pacientų atžvilgiu, be to, tai mažina konkurenciją tarp generinių vaistų gamintojų. Tikiuosi, kad priėmusieji sprendimą ras balansą tarp tobulesnių inovatyvių ir generinių vaistų kompensavimo principų, finansinės lėšos bus panaudotos kuo efektyviau, o visi pacientai gaus jiems tinkamą, veiksmingą ir racionalų gydymą.