Per pastaruosius kelerius metus visame pasaulyje ėmė populiarėti nealkoholinis alus ir vynas, o gamintojai puolė lenktyniauti, kas pasiūlys naujų įdomių produktų, kurių skonis beveik kaip alkoholio, bet jo ten nėra.

Aušra LĖKA

Prieš keturiolika metų TV3 televizija kartu su „Utenos alumi“ paskelbė iniciatyvą „Laisvę Joninėms“. Kad ši šventė taptų nedarbo diena, Lietuvos gyventojai raginti balsuoti net … „Utenos alaus“ kamšteliais. Per tas „laisvas“ Jonines išgerta marios alkoholio.

Bet mados pasaulyje keičiasi – civilizuotose šalyse žmonės geria vis mažiau ir vis dažniau renkasi nealkoholinį alų ar vyną. Jau ir Lietuvoje nemažai žmonių paremtų iniciatyvą „Laisvę negirtoms Joninėms“.

Per trejus metus – blaivaus alkoholio revoliucija

„Prieš pusmetį atlikome aklą testą: žmonės ragavo ir alkoholinio, ir nealkoholinio alaus, nežinodami, kad yra ir tokio, ir kitokio. Geriausiu išrinktas nealkoholinis kvietinis“, – „Švyturio-Utenos alaus“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys pasakoja, kad pasitelkus naujausias technologijas skonio tarp alkoholinio ir nealkoholinio alaus skirtumas smarkiai sumažintas.

Skirtumas tik tas, kad neapgirsti. Tad pasirinkimas toks: gerti, kad atsigaivintum ir mėgautumeisi skoniu ar kad apsvaigtum.

„Nealkoholinis alkoholis – truputėlį keistas dalykas, nes alkoholis turėtų būti su alkoholiu. Bet toks vynas ar alus pakankamai panašaus į alkoholinį skoniu, žmonės nori juo mėgautis, ir tai gerai. Be to, yra ir įvairių situacijų: gerti alkoholio negali besilaukiančios ar maitinančios moterys, vairuojantys žmonės, o kai kas tiesiog tuo metu jo nenori. Vienareikšmiškai pastebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių teiraujasi nealkoholinio alaus ir vyno, atsiranda vis naujų produktų, nes gamintojai mato rinkos poreikį“, – pasakoja Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.

Pasak jo, net didieji pasaulio gamintojai, daugelį metų negaminę nealkoholinių produktų savo vardu, dabar tai daro, ir sėkmingai, pavyzdžiui, labai populiarus „Heineken“ nealkoholinis alus.

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, nealkoholinio alaus pardavimas Lietuvoje 2016 m. lapkritį–2017 m. balandį didėjo 28,2 proc., nors visa alaus rinka krinta kelerius metus iš eilės, o minėtu laikotarpiu krito 6,5 proc.

Madingas tampa putojantis nealkoholinis vynas. „MV Group“, valdančios „Alitos“, „Anykščių vyno“ ir „Stumbro“ gamyklas, rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys pasakoja, kad „Alitos“ pusiau sausas „Alita Selection Alcohol Free“ pagal pardavimą lenkia ne vieną „Alitos“ alkoholinį putojantį vyną ir pagal praėjusių metų rezultatus patenka į dešimtuką. Be to, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos konkurse „Populiariausia prekė 2016“, šis produktas nealkoholinio vyno kategorijoje pelnė praėjusių metų populiariausios prekės titulą.

„Šio gėrimo rezultatai du tris kartus viršijo mūsų lūkesčius. Akivaizdu, kad tokie gėrimai turi perspektyvą“, – neabejoja A.Čiburys.

Pasak „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktoriaus Jauniaus Špakausko, pastaruosius keletą metų nealkoholiniai gėrimai tampa vis populiaresni. Nuo 2015 m. nealkoholinio alaus pardavimas padidėjo trečdaliu, o nealkoholinio vyno – net daugiau nei 70 proc. „Norėdami savo pirkėjams pasiūlyti platų asortimentą, per keletą metų nealkoholinių gėrimų asortimentą savo parduotuvėse netgi padvigubinome“, – pasakoja J.Špakauskas.

Nuo pasaulio dar atsiliekame

Vis dėlto nealkoholinio alkoholio revoliucijoje lietuviai – kol kas sekėjai, o ne vėliavnešiai. D.Smailys lygina: Lietuvoje nealkoholinio alaus vartojimas per pastaruosius dvejus trejus metus išaugo bene dvigubai: „Nielsen“ duomenimis, 2014 m. Lietuvoje visoje alaus rinkoje jo dalis buvo 0,73 proc., dabar – 1,26 proc. Bet kitose šalyse, kaip rodo Europos aludarių asociacijos duomenys, šis skaičius vidutiniškai svyruoja apie 2–6 proc.

D.Smailys pasakoja, kad iki pastarojo dešimt-mečio pasaulyje nealkoholinis alus nebuvo populiarus. Revoliuciją čia padarė Ispanija: tokio alaus gamyba čia plėtojama nuo 2000-ųjų, bet apie 2008–2009 m. gamintojai įžvelgė, kad gali užimti dešimtadalį rinkos. Į nealkoholinį alų pradėta žiūrėti kaip į galintį būti įdomų produktą, ir netrukus vartojimas viršijo lūkesčius – dabar jo dalis alaus rinkoje siekia iki 15 proc. Vokietijoje lūžis įvyko, kai čia pritaikyta technologija vokiečių mėgstamą kvietinį alų pagaminti ir nealkoholinį. Paskui nealkoholinis alus atėjo ir iki kitų aludarystės kraštų, taip pat ir Lietuvos.

„Market Smart“ vadovaujantysis partneris, pasaulinio vyno turgaus „GlobalWineTrade.com“ vadovas, vyno rinkos ekspertas Dainius Kalina stebi, kad per pastaruosius trejus ketverius metus visame pasaulyje kyla gana didelė mada ir susidomėjimas nealkoholiniu vynu – o jo yra ir raudono, ir balto, ir rožinio, ir putojančio. Apie 2005–2007 m. nealkoholinio vyno jau buvo galima nusipirkti, bet jis buvo visai nepopuliarus ir jį gamino nedaug gamintojų. Kur kas didesnė pasiūla atsirado nuo 2013–2014 m., jį ėmė gaminti ir žinomų prekės ženklų atstovai.

„Tokia tendencija visame pasaulyje, nes naujos technologijos leidžia eksperimentuoti, ieškoti naujovių, o norint išsiskirti iš konkurentų svarbu parodyti, kad ieškai, taikai inovacijas. Taip, ir nealkoholinio vyno yra prasto, bet žinomų gamintojų, pavyzdžiui, „Torres“, nealkoholinio vyno skonis, nors ir jaučiasi, kad ne visai toks kaip įprasto, bet pakankamai įdomus“, – sako D.Kalina.

Nealkoholinio vyno lyderiai taip pat ispanai: jo pardavimas šioje šalyje pastaruosius kelerius metus didėja po 15 proc. kasmet, o paprasto – apie 2–4 proc. Žinoma, nealkoholinio vyno pardavimo skaičiai auga nuo žemos bazės, jo dalis tarp visų vyno rūšių kol kas nėra didelė.

Be akcizo, bet ne pigesnis

Pasaulyje apskritai mažėja alkoholio vartojimas, tad, kaip pastebi D.Kalina, alkoholio gamintojai ieško gamybos alternatyvų. Populiarėjantis nealkoholinis alkoholis čia – puiki išeitis.

Lietuvos gamintojai taip pat seka pasaulines tendencijas. Štai „Švyturys-Utenos alus“ gamina keturis nealkoholinio alaus produktus: tris „Švyturio“ šeimoje („Nealkoholinis Pilsner“, „Nealkoholinis Baltas“, „Nealkoholinis Juodas“), o pats naujausias – „Utenos alaus“ „Nealkoholinis Radleris“ – pagamintas alaus pagrindu su sultimis.

D.Smailys pasakoja, kad pagal užsakymus nealkoholinį alų jie gamino nuo 2005 m., bet teturėjo vieną rūšį. Kai 2014 m. įmonė investavo į nealkoholinio alaus gamybos įrangą Lietuvoje, atsivėrė naujos galimybės eksperimentuoti, ieškoti ir atrasti naujų skonių. „Baltas“ kvietinis nealkoholinis alus visoje „Carlsberg“ grupėje pripažintas geriausiu, jo receptas perduotas net kelioms „Carlsberg“ gamykloms Vakarų Europoje.

„Tad nors kol kas Lietuvoje nealkoholinio alaus vartojama dar labai mažai, bet per naujus produktus, naujus skonius auginame jo mėgėjus. Mūsų įmonės strategija – per penkerius metus visur, kur prekiaujama alkoholiniu alumi, turėti ir nealkoholinio pasiūlą“, – sako D.Smailys.

„Alita“ nealkoholinį putojantį vyną pradėjo gaminti 2015 m. Beje, nealkoholinio alkoholio gamyba sudėtingesnė nei paprasto. Štai „Alita Selection Alcohol Free“ gamybai naudojamas Pietryčių Ispanijos Mursijos regiono vynuogių vynas, iš kurio specialia įranga pašalinamas alkoholis. Pats gamybos procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis nei alkoholinio.

Daug kas tikisi, kad nealkoholinis vynas turėtų būti labai pigus, nes už jį nereikia mokėti akcizo, bet, kaip aiškina D.Kalina, akcizas nesudaro labai didelės kainos dalies. O technologija yra daug sudėtingesnė, nes gaminamas įprastas vynas, o paskui iš jo „išimamas“ alkoholis.

Dėl tos pačios priežasties nėra pigesnis ir nealkoholinis alus. D.Smailio teigimu, nealkoholinio alaus savikaina net didesnė, nes prisideda papildomas technologinis procesas: pagaminamas alkoholinis alus, o paskui iš jo pašalinamas alkoholis. Taigi akcizo nebuvimas tik kompensuoja brangesnę technologiją.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2017-m