BFL

Draudimas. Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ filialo Lietuvoje vadovas Tomas Milašius teigia, kad gyvybės draudimo rinka sparčiai ėmė augti dėl gerėjančios ekonominės padėties, nukritusių indėlių palūkanų ir didėjančio lietuvių finansinio išprusimo. Pastaroji prielaida leidžia tikėtis, kad ir tolimesnėje perspektyvoje tautiečiai vis sėkmingiau valdys savo finansus ir sulaukę senatvės galės mėgautis tokiu gyvenimu kaip dabartiniai Vakarų Europos pensininkai.

– Praėję metai gyvybės draudimo rinkoje vadinami rekordiniais. Ar galima manyti, kad šioje rinkoje pagaliau įvyko proveržis ir prasideda kokybiškai naujas etapas, kai lietuviai daugiau lėšų skirs finansiniam saugumui ir kaupimui ateičiai?

T.M.: Iš tiesų 2014 metai gyvybės draudimo rinkai buvo labai geri, bendras įmokų augimas viršijo 18 proc. Jį pirmiausia skatino gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje, mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis. Žmonės galėjo daugiau lėšų skirti tiek draudimui, tiek kaupimui ateičiai. Antra priežastis – mažos palūkanų normos rinkoje. Indėliai bankuose generavo mažas palūkanas, kartu kaupimas gyvybės draudimo sutartyse tapo nebloga alternatyvaus lėšų kaupimo galimybe. Trečia, bet ne mažiau svarbi prielaida – jaučiame, kad Lietuvoje daugėja asmeninių finansų valdymą išmanančių žmonių. Vis daugiau mūsų klientų domisi galimybėmis sukaupti kuo daugiau lėšų ateičiai, vaikų leidimui į mokslus bei būsimai pensijai. Ši tendencija nuteikia optimistiškai vertinant tolesnę gyvybės draudimo rinkos plėtrą.

– Gyvybės draudimas – ilgalaikė investicija. Kaip vertinate kliento vertės apsaugos lygį Lietuvoje šiuo metu, pavyzdžiui, rizikos perkėlimą, rizikos neapibrėžtumą ir kitus dalykus, kurie lemia galutinę draudimo vertę žmogui?

T.M.: Tai labai svarbus klausimas visiems santaupų turėtojams. Kur laikyti pinigus, kad jie nenuvertėtų ar dar svarbiau – kad nepradingtų? Bendrai patarčiau nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Dalis galėtų būti banko sąskaitoje, dalis – gyvybės draudimo sutartyje, dalis – nekilnojamajame turte ir panašiai.

Žmonėms, kurie dar tik planuoja pradėti ilgalaikį kaupimą naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis, pirmąją gyvybės draudimo sutartį patarčiau sudaryti su kiek įmanoma mažesne investavimo rizika. Tai galėtų būti garantuotų palūkanų draudimas, kai investavimo rizika tenka draudimo įmonei, arba investicinis draudimas pasirenkant konservatyvesnes investavimo kryptis. Antra gyvybės draudimo sutartis jau galėtų būti ir rizikingesnė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja investicinis gyvybės draudimas, tačiau klientai turi labai gerai suprasti, kad investiciniame draudime sukaupta suma gali svyruoti, tai yra ir kilti, ir mažėti priklausomai nuo kliento pasirinktų investavimo krypčių rezultato. Mūsų investavimo krypčių valdytojai ypatingą dėmesį skiria investuojamų pinigų saugumui. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti „Compensa Life“ siūlomas ~C-Quadrat~ investavimo kryptis, kurių pagrindinė strategija yra kiek įmanoma greitesnis lėšų perkėlimas iš vienos turto klasės į kitą, esant krizinei situacijai rinkose.

– Itin šviesias perspektyvas rinkos ekspertai šiuo metu prognozuoja sveikatos draudimui. Tačiau nedarbo lygis šiuo metu gana aukštas, įmonėms nereikia pernelyg stengtis norint išlaikyti darbuotojus, išskyrus IT sektorių. Ar pagrįstos šio draudimo plėtros prognozės?

T.M.: Aš ne visai sutikčiau, kad įmonėms nereikia stengtis išlaikyti darbuotojų. Esant tiek krizinei, tiek palankiai ekonominei situacijai geri, lojalūs darbuotojai yra vienas pagrindinių kiekvienos įmonės turtų. Sveikatos draudimas – puiki priemonė ne tik motyvuoti darbuotojus ar finansuoti jų gydymą susirgus, bet ir padėti jiems skirti daugiau dėmesio ligų prevencijai bei sveikatinimui, kartu didinant ir jų darbingumą bei naudą įmonei. Privačiose medicinos įstaigose galima daug greičiau gauti reikiamą paslaugą nei viešajame sektoriuje, bet tai kainuoja. Todėl sveikatos draudimas ateityje bus darbdavių vertinamas ne tik kaip motyvavimo priemonė, bet ir kaip būtinybė norint turėti sveiką bei darbingą kolektyvą.

– Kam lietuviai skiria daugiau pinigų: savo senatvei ar vaikų ateičiai? Koks, jūsų manymu, turėtų būti optimalus balansas?

T.M.: Remiantis mūsų turima statistika, kas trečias klientas sudaro draudimo sutartį vaikui. Studento išlaikymas Lietuvoje kainuoja ne taip ir mažai. Mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vieno studento pragyvenimui vidutiniškai per mėnesį reikia apie 200–300 eurų. Padauginus šią sumą iš 10 mėnesių susidaro 2–3 tūkst. eurų per metus. Ketveri metai, kol studentas įgis bakalauro laipsnį, tėvams gali kainuoti ne mažiau kaip 8 tūkst. eurų. Ir tai vien pragyvenimo išlaidos, neįskaitant mokesčio už mokslą, jei tenka už jį mokėti. Tėvams, kurie išlaiko vaikus iš tuo metu gaunamų pajamų, tai yra nemažas iššūkis.

– Jei pažvelgtume į laikotarpį, kuris brėžiamas šio „Veido“ numerio kryptyse, – po 25 metų nemažai žmonių, kurie šiandien turi sudarę gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis, jau naudosis išmokomis. Kokią situaciją jūs tuomet įsivaizduojate? Ar nebus daug sudužusių lūkesčių?

T.M.: Aš labai tikiuosi, kad gyvybės draudimas ateityje išlaikys ne mažesnį augimą nei 2014 m. Tai reikštų, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, jog savo ateities pajamomis turi rūpintis patys. Sulaukę pensinio amžiaus dauguma žmonių nebeturi galimybės dirbti ir taip prisidurti prie valstybinės pensijos. Gyvybės draudimo išmokos turėtų svariai prisidėti prie pensininkų pajamų ir užtikrinti orią senatvę.