Balandžio 9 d. sukanka 80 metų vienam didžiausių lietuvių pabėgėlių iš Sovietų Sąjungos – Simui Kudirkai. Prieš 40 metų drąsaus lietuvio šuolis iš sovietų į amerikiečių laivą prie JAV krantų atkreipė pasaulio dėmesį į sunkią Lietuvos padėtį.

"Veido" archyvas

Bandymų pabėgti ir sėkmingų pabėgimų iš sovietinio bloko šalių daugėjo. Jūreiviai dažnai bėgdavo iš Vakarų uostuose ar teritoriniuose vandenyse stovinčių Sovietų Sąjungos žvejybos bei prekybos laivų; menininkai – gastrolių po užsienį metu; žmonės prašydavosi politinio prieglobsčio būdami turistinėse kelionėse Vakarų šalyse; pereidavo valstybės sieną; užgrobdavo ir nuvarydavo lėktuvus. Tiems, kuriuose lydėjo sėkmė, vėliau reikėdavo saugotis sovietų saugumo, nes dauguma jų, kaip tėvynės išdavikai, už akių būdavo nuteisti mirties bausme.

Pirmi mėginimai pabėgti

Simo seneliai Kudirkos jau buvo buvę Amerikoje: XX a. pradžioje jie kurį laiką gyveno JAV (senelis bandė išvengti caro armijos), Brukline gimė Simo mama Marija. 1912 m. jie grįžo į Lietuvą, įsigijo ūkelį Griškabūdžio kaime, Šakių valsčiuje. Čia 1930 m. balandžio 9 d. ir gimė Simas Kudirka.

Pokario metais saugumiečiai Simą, dar paauglį, ne kartą tardė ir mušė, reikalaudami išduoti patėvio brolį Vytą Šulskį. Neapsikentęs persekiojimo, senelio jūreivio pasakojimų apie jūrą genamas, devyniolikmetis S.Kudirka išvažiavo į Klaipėdą. Į jūreivystės mokyklą neįstojo ir kurį laiką vis taikėsi prasmukti į laivą, tikėdamasis jame pasislėpti ir pasiekti užsienį. Bet trijų lietuvių sėkmingas pabėgimas į Švediją sugriovė jo planus.

Keičiant pasą buvo pastebėta, kad Simas netarnavęs kariuomenėje, tad jį tuojau išsiuntė tarnauti į Sevastopolį. Po kariuomenės S.Kudirka vėl pasuko į žvejybinį laivyną ir gavo teisę plaukioti po užsienį. Tačiau dėl “nepatikimos” praeities (už tai, kad pokario metais neišdavė partizanų, už tai, kad jo artimieji buvo gyvenę JAV) S.Kudirkai neleisdavo išlipti į svetimą krantą.

Praeitis Simą persekiojo. Beveik du dešimtmečius jis negalėjo gauti buto, todėl glausdavosi laivuose. Tik pradėjęs lankyti radionavigatorių kursus gavo vietą bendrabutyje. 1959 m. S.Kudirka vedė savo gyvenimo draugę Eugeniją. Kitais metais gimė duktė Lolita, o dar po šešerių – sūnus Evaldas. Šeimai pagaliau buvo skirtas butas, ir Simas perėjo dirbti į krantą. Tačiau jo viršininkas nusprendė, kad jūreivis turi išplaukti dar į vieną reisą.

Impulsyvus sprendimas

Dirbdamas radijo operatoriumi S.Kudirka galėjo “legaliai” klausytis užsienio radijo stočių. Išgirsdavo ir apie sėkmingus pabėgimus iš už geležinės uždangos. Tačiau išplaukdamas į reisą Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančioje bazėje “Sovetskaja Litva” (“Tarybų Lietuva”) S.Kudirka pabėgimo neplanavo.

1970 m. lapkričio 23 d. laive “Tarybų Lietuva” vyko sovietų ir amerikiečių žvejų konferencija. Teritoriniuose JAV vandenyse netoli Martos Vynuogyno (Martha’s Vineyard) salos prie “Tarybų Lietuvos” ryte prisišvartavo JAV pakrantės apsaugos laivas “Vigilant”. Jūreiviai mainėsi suvenyrais, drabužiais, cigaretėmis, spauda. S.Kudirka išgirdo, kaip “politrukas” keliems jūreiviams, slepiantiems po drabužiais amerikietiškus žurnalus, pagrasino, kad į jūrą jie daugiau neišplauks. Simui užvirė kraujas. Kilo impulsyvus noras peršokti pas amerikiečius.

Apie 11 val. ryte prie laivo borto jis jau klausinėjo JAV laivo pareigūno, ar amerikiečiai suteiktų politinį prieglobstį. Šis pakvietė laivo kapitono padėjėją, kuriam Simas patvirtino norįs pabėgti. Iš sovietų laivo, kuriame vyko konferencija, iškviestas JAV laivo vadas tuoj pat pranešė JAV pakrančių tarnybai Bostone apie galimą pabėgėlį.

Apie 14 val. S.Kudirka amerikiečiams permetė cigarečių pakelį su užkištu rašteliu. Jame kaip mokėdamas angliškai parašė: “Brangus drauge, aš nušoksiu nuo rusų laivo ir eisiu su jumis. Jeigu galima, prašau duoti man signalą. Aš akylai stebėsiu. Simas”. Kitoje pusėje pridūrė: “Aš peršoksiu, kai konferencija pasibaigs, ir jūsų delegatai eis į jūsų laivą”.
S.Kudirka nežinojo, kad JAV kontradmirolas iš anksto nusprendė atiduoti bėglį sovietams. Apie 16.30 val. S.Kudirka peršoko per bortą ant amerikiečių laivo denio ir bėgdamas laiptais aukštyn susidūrė su savo žvejybos laivyno vadovu. Pasirodo, po konferencijos keli sovietų atstovai buvo pakviesti į ekskursiją po amerikiečių laivą. Sovietų delegacija pareikalavo, kad S.Kudirka grįžtų, ir skubiai parašė amerikiečių laivo kapitonui pranešimą, esą bėglys iš kapitono kajutės seifo pagrobė pinigus.

Skandalas dėl išdavystės

Laivo “Vigilant” kapitonas nesulaukė vadovybės pritarimo, kad lietuviui būtų leista likti amerikiečių laive. Susitarimas su rusais dėl žvejybos buvo svarbesnis. S.Kudirkai buvo pasiūlyta šokti už borto ir plaukti tolyn, kad jį vėliau paimtų kitas amerikiečių laivas. Tačiau jūreivis nesutiko. Jis suprato: sovietų įgula pasistengs jį išgriebti greičiau.

Amerikiečių kapitonas pareiškė sovietų atstovams, kad amerikiečių įgula neprisidės prie S.Kudirkos grąžinimo, tačiau sovietinio laivo jūreiviams leido amerikiečių laive S.Kudirką gaudyti ir mušti. Jį parbloškė ant denio, surišo ir valtimi nugabeno į “Tarybų Lietuvą”.

JAV šį įvykį bandyta nuslėpti. Laimė, latvių kilmės jūreivis Robertas Briežė, stengęsis per incidentą padėti lietuviui, viską papasakojo žiniasklaidai. Kitą dieną apie tai pranešė radijas, o po kelių dienų spauda pirmuose puslapiuose trimitavo, kaip lietuvis jūreivis buvo grąžintas sovietams. Amerikiečių ir sovietų pareigūnų sandėrį pasmerkė ne tik JAV lietuviai, bet ir amerikiečių visuomenė.

JAV lietuviai rengė protestus, kreipėsi į Baltuosius rūmus. Prezidentas Richardas Nixonas išreiškė apgailestavimą dėl įvykio ir pareikalavo, kad Valstybės departamentas šį reikalą skubiai ištirtų. Lietuvį išdavusieji kontradmirolas ir jo pavaduotojas savo noru išėjo į atsargą, o laivo kapitonas buvo perkeltas į kranto tarnybą. Pakrančių tarnyba gavo instrukciją, kad nė vienas pabėgėlis negali būti grąžintas be Valstybės departamento sprendimo.

JAV lietuviai gruodžio 6-ąją paskelbė tautinio gedulo diena. Simo tragedija dar labiau paskatino lietuvius ir kitas pavergtas tautas aktyviai kovoti dėl laisvės.

Išlaisvinimas iš lagerio

Klaipėdoje S.Kudirkos laukė teismas. 1971 m. gegužę teismo posėdyje jis atsisakė valstybės skirto advokato ir pareiškė, kad Lietuva yra okupuota, kalbėjo apie sovietinę sistemą, privertusią jį bėgti. Teismui baigiantis jis pareikalavo Lietuvai nepriklausomybės. Pabėgėlis neabejojo, kad jam bus skirta mirties bausmė, tačiau buvo nuteistas kalėti 10 metų. Iš pradžių atsidūrė Pskovo, vėliau – Mordovijos lageriuose.

1973 m. JAV lietuviai išsiaiškino, kad S.Kudirkos motina gimusi Brukline, tad Simas, kaip nesantuokinis vaikas, taip pat gali prašyti JAV pilietybės. JAV lietuvių organizacijų, šalies senatorių ir Kongreso narių pastangomis, asmeniškai įsikišus valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui, sovietus pavyko įtikinti išleisti S.Kudirką. 1974 m. rugpjūčio 23 d. S.Kudirką paleido iš kalėjimo, jam buvo suteikta JAV pilietybė. Tų metų pabaigoje Kudirkų šeima išvyko į JAV.
Čikagoje, Midway oro uoste, Čikagos meras suteikė S.Kudirkai miesto garbės piliečio vardą, JAV lietuviai surinko dešimtis tūkstančių dolerių Kudirkų šeimai paremti. S.Kudirka šias lėšas paskyrė aktyviai visuomeninei veiklai. Kurį laiką gyveno Niujorke, o nuo 1982 m. persikėlė į Santa Moniką prie Los Andželo.

1989 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas panaikino 1971 m. teismo nuosprendį. S.Kudirka su žmona Genute ir savo 94 metų motina po daugelio dešimtmečių atvyko jau į laisvą Lietuvą. Nuo 2007 m. Simas visam laikui grįžo į tėvynę, apsigyveno Pilviškiuose (Vilkaviškio r.) įsigytame name. Prezidento Valdo Adamkaus dekretu S.Kudirka apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Būdamas garbaus amžiaus jis nepaliauja domėtis Lietuvos ir pasaulio reikalais, daug skaito, iš JAV parsivežė didelę asmeninę biblioteką. “Mūsų šaknys – kaimas”, – įsitikinęs S.Kudirka. Matydamas skaudžią socialinę neteisybę, jis šalies ar rajono valdžiai nepagaili karčių kritikos žodžių.

Apie drąsų jūreivį parašytos kelios knygos, tūkstančiai straipsnių. “Paramount Television” sukūrė filmą “The Defection of Simas Kudirka”, pelniusį du “Emmy” apdovanojimus. Filmas įtrauktas į privalomąją JAV mokyklų programą. Deja, Lietuvos mokyklose apie S.Kudirką nė neužsimenama. Šiuo metu rengiama nauja knyga lietuvių kalba apie jo drąsų žygdarbį, prie kurios prisideda ir šio straipsnio autorius.