ES biurokratinis nerangumas žlugdo Lietuvos kiaulių augintojų ir mėsos perdirbėjų verslą: daugiau nei mėnesį nesugebėta atšaukti draudimo eksportuoti lietuviškas kiaules ir kiaulieną į užsienį.

Maro epidemijos per vasarą iškankinti Lietuvos kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai praėjusią savaitę pagaliau sulaukė pirmos geros žinios: ES atšaukė draudimą Lietuvai užsienyje prekiauti gyvomis kiaulėmis ir kiaulienos gaminiais. Šio sprendimo lietuviams teko laukti lygiai mėnesį, nuo rugpjūčio 9 d., kai Lietuva paskelbė visiškai susitvarkiusi su kiaulių maro pasekmėmis. Tas mėnuo – nieko nereiškianti laiko atkarpa ES veterinarijos biurokratams, dėl atostogų visą rugpjūtį nesugebėjusiems susirinkti posėdžio ir atšaukti pačių liepos pradžioje paskelbtą draudimą įsileisti lietuviškų kiaulių fermų ir mėsos fabrikų produkciją. Visai kitaip tas mėnuo tiksėjo Lietuvos verslininkams, kiekvieną draudimo dieną patiriantiems nuostolių dėl uždarytų eksportų rinkų.
Daugiausia pajamų – mažiausiai 5 mln. Lt per mėnesį – kiaulių augintojai netenka dėl užsivėrusios Rusijos rinkos. Šioji lietuviškos produkcijos importą taip pat draudžia nuo pat vasaros pradžios, o įsileisti mūsų kiaules žada tik tada, kai draudimą jų prekybai panaikins ES. O kol pastaroji niekur neskubėjo, lietuvių atlaisvintas vietas Rusijos rinkoje suskubo užimti kiti europiečiai – vien Vokietijoje leidimus įvežti gyvas kiaules į Rusiją per praėjusią vasarą gavo 600 pirmiau šioje milžiniškoje Rytų rinkoje neprekiavusių kiaulių fermų.

Prarado milijonus

Šių metų vasarą Lietuvos kiaulių augintojai spalvina juoda spalva: birželio 1 d. “Beržų komplekse” (Jonavos r.) plykstelėjęs kiaulių maras bėdos pridarė ne tik šiam visas 24 tūkst. savo kiaulių turėjusiam sunaikinti fermų kompleksui, bet ir visos Lietuvos kiaulių ūkiams. Mat liepos pradžioje Jonavos rajone aptikus naujų kiaulių maro židinių, ES uždraudė gyvų kiaulių ir kiaulienos gaminių importą iš visos Lietuvos, tokiu draudimu suskubo pasekti ir Rusija – pagrindinė Lietuvos galvijų ir mėsos gaminių eksporto rinka. Palyginti: į visas ES šalis per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos išvežta 89 tūkst. gyvų kiaulių, o Rusijoje per tą patį laikotarpį parduota 194 tūkst. kiaulių.
“Per vieną šios vasaros mėnesį netekome maždaug 4–5 mln. Lt pajamų. Juk rusai yra pagrindiniai mūsų prekybos partneriai”, – liūdnai skaičiuoja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Suplanuotos pajamos neįplaukė ir į Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių sąskaitas. Štai didelių ambicijų Rusijos rinkoje turėjusi ŽŪB “Nematekas” gali į archyvą pasidėti pavasario pabaigoje pasirašytas sutartis su Rusijos prekybos tinklais dėl nemenkų kiekių savo kiaulienos gaminių pristatymo. “Pavasarį veždavome bandomąsias kelių tonų siuntas ir štai, kai jau Rusijai krovėme normalias 20 tonų siuntas – driokstelėjo maras, kurį iš karto sekė draudimas įvežti gaminius į Rusiją”, – apgailestauja įmonės vykdomasis direktorius Kęstutis Vaicekauskas. Jis skaičiuoja, kad sėkmingos prekybos atveju Rusijos rinkoje “Nematekas” per vasarą būtų gavęs daugiau negu milijoną litų pajamų. Dar daugiau negu pusė milijono litų įmonės nepasiekė dėl draudimo prekiauti gyvomis kiaulėmis – jas bendrovė taip pat veždavo į Rusiją.
Skaičiais kiaulių maro paženklintos vasaros negali įvertinti kita Rusijos rinką aktyviai žvalganti Lietuvos mėsos perdirbimo įmonė “Krekenavos agrofirma”, tačiau ir jai apmaudu, kad kelią į Rusijos prekybos tinklų lentynas jau pamažu skynusi produkcija per vasarą ten bus visiškai pamiršta. “Vežėme dar nedaug, tik bandomąsias siuntas, bet dabar jau galime nubraukti savo ankstesnes pastangas – vėl viską reikės įrodinėti iš naujo”, – apgailestauja generalinis direktorius Linas Grikšas.

Pyksta dėl nerangumo

Kiaulių maras – žaibiškai plintanti ir ypatingos atidos likviduojant jo pasekmes reikalaujanti nelaimė, kurios neišvengia nei Vakarų, nei Rytų valstybės. Lietuvos kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai vertina, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, užklupus šiai nelaimei, elgėsi gana operatyviai ir profesionaliai, tačiau skaičiuoja ir klaidas, iš kurių inspektoriai turėtų pasimokyti ateityje.
K.Vaicekauskas mano, kad jau po pirmojo maro protrūkio reikėjo skubiai ir ryžtingai “uždaryti” visą Lietuvą, o ne tik maro židiniu tapusį fermų kompleksą – taip būtų buvę išvengtą liepą pasikartojusio maro protrūkio naujose fermose. “Visi tada būtumėm patyrę staigių nuostolių, bet jie būtų buvę trumpalaikiai, o dabar viskas truko visą vasarą”, – apgailestauja jis.
A.Baravykas priekaištauja, kad Lietuvos veterinarai darė nepakankamą spaudimą ES ir ši visą rugpjūtį nepriėmė sprendimo atšaukti mums nustatytą draudimą. “Formalių priežasčių delsti eurobiurokratai visada suras, bet reikėjo iš visų jėgų stengtis priversti juos suktis greičiau”, – mano asociacijos vadovas. Jis taip pat kritikuoja veterinarijos tarnybos vadovus, kad šie elgėsi pernelyg formaliai su Rusijos veterinarijos tarnyba. “Siuntinėti rusams raštus anglų kalba yra tiesiausias kelias juos įžeisti ir nieko nepasiekti”, – ironizuoja jis.
Lietuvos maisto perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius antrina, kad Lietuva turėjo ypač stengtis, kad ES kuo greičiau atšauktų draudimą prekiauti kiaulėmis ir kiauliena, nes nuo Briuselio sprendimo priklausė, kada atsivers mums ypač svarbi Rusijos rinka. “Apmaudžiusia, kad šį kartą reikalus vilkino mums padėti turinti ES”, – pabrėžia jis.

Gyvų kiaulių eksporto iš Lietuvos į Rusiją pokyčiai per 4 metus (vienetais; sausio–rugpjūčio mėn.)
2008 m. 352 tūkts.
2009 m. 506 tūkst.
2010 m. 282 tūkst.
2011 m. 105 tūkst.
Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Gyvų kiaulių eksportas į Rusiją šiemet (vienetais)
Sausį 17 tūkst.
Vasarį 16 tūkst.
Kovą 28 tūkst.
Balandį 21 tūkst.
Gegužę 23
Birželį 0
Liepą 0
Rugpjūtį 0
Šaltinis: Lietuvos kiaulių augintojų asociacija

Tik faktai
– Iki šios vasaros kiaulių maro protrūkiai Lietuvoje buvo nustatyti 1990, 1991, 1992 ir 2009 metais.
– 2011 m. birželio 1 d. “Beržų komplekse” Jonavos rajone išplitęs kiaulių maras buvo didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Šiame komplekse buvo utilizuota 24 tūkst. kiaulių.
– Liepos pradžioje Jonavos rajone buvo aptikta naujų kiaulių maro židinių, – juose buvo utilizuota dar apie 15 tūkst. kiaulių.
– Bendrovė “Lietuvos draudimas” “Beržų kompleksui” nuostoliams atlyginti išmokėjo 3,2 mln. Lt. Tai yra didžiausia išmoka už gyvūnų draudimą per pastaruosius 21 metus.
– Draudimas prekiauti gyvomis kiaulėmis visoje Lietuvoje galiojo nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 9 d.
– Per vieną delsimo mėnesį vien Lietuvos kiaulių augintojai skaičiuoja negavę maždaug 4–5 mln. Lt. pajamų už produkciją, kuri būtų buvusi parduota užsienio rinkose.