"Veido" archyvas

Sūris – bene populiariausias užkandis, užburiantis skirtingais kvapais, spalva, skoniu… Pasižvalgykime, kokių sūrių rūšių galima rasti mūsų parduotuvių bei turgelių lentynose. Koks labiausiai patiks jūsų skonio receptoriams ir geriausiai derės prie mėgstamų patiekalų?

Mocarelos ir pomidorų derinys

Tikroji mocarela – tai šviežias, nebrandintas, minkštas ir šlapias sūris, pagamintas iš buivolių pieno. Mūsų parduotuvių lentynose šis sūris kiek kitoks – pagamintas iš pasterizuoto ir nepasterizuoto karvių pieno. Tokia mocarela yra gerokai pigesnė, tačiau taip pat gardi. Tai švelnaus skonio, tamprus, baltas, 56–68 procentų riebumo sūris, parduodamas savo išrūgose. Nusipirkus mocarelą, reikia ją laikyti tame pačiame skystyje ir suvalgyti per dvi tris dienas. Paskui šis sūris apkarsta ir tampa rūgštus. Mocarela lengvai lydosi, todėl puikiai tinka padažams ir keptiems patiekalams. Jos griežinėlių galima uždėti ant makaronų, sumuštinių, ruošiamos kepti picos, karštos duonos, troškinių. Gardi mocarela ir viena, paskaninta druska, maltais pipirais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. O dažniausiai iš šio sūrio yra ruošiamos salotos su griežinėliais supjaustytais pomidorais, bazilikais ir alyvuogių aliejumi.

Sūriai – tortui ir salotoms

Keistai skamba, kad burnoje tirpstantys desertai ir tortai yra pagaminti iš sūrio… Tačiau maskarponė ir rikota puikiai tam tinka. Iš maskarponės gaminamas gardusis tiramisu desertas, o iš rikotos galima pasigaminti gaivų ir burnoje tirpstantį torto pertepimą. Tai tradiciniai itališki sūriai. Tačiau lietuviai taip pat gamina visai puikią maskarponę ir rikotą.

• Maskarponė tinka net į kavą. Šio sūrio skonis salsvas, labai švelnus, gaivus, su lengvu grietinėlės ir sviesto prieskoniu. Maskarponės sūris ir skoniu, ir konsistencija primena kreminę varškę, yra lengvai tepamas. Tad jo sluoksnį galite dėti ant bandelės, įmaišyti į vaisių salotas ir net į karštą kakavą ar kavą. Skanu ir vieną kabinti šaukšteliu. Tačiau neužsimirškite – tai 75 procentų riebumo produktas.

• Rikota skoniu primena varškės kremą. Tik yra švelnesnė. Ji gaminama iš karvės, avies arba ožkos pieno išrūgų, atskyrus nuo jų varškės gumulėlius. Dėl unikalaus skonio bei konsistencijos, kaip ir maskarponės sūris, labai tinka įvairiems desertams, pyragams, tortams gaminti. Taip pat rikota galima įdaryti daržoves, virtinukus.

"Veido" archyvas

Pikantiškas mėlynojo pelėsio skonis

Šviesiai kreminės spalvos sūriai su žalsvai mėlynomis pelėsių gijomis ne visiems patinka dėl savo pikantiško aštroko skonio ir kvapo. Tačiau keletas mažų gabalėlių, įpjaustytų į salotas, išsilydžiusių troškinyje, sriuboje ar padaže, patiekalui suteikia puikų skonį.

"Veido" archyvas

• Kitoks įprasto patiekalo skonis. Itin skanu mėlynuoju sūriu įdaryti sluoksniuotos arba trapios tešlos pyragėlius. Minkštą mėlynųjų pelėsių sūrį ištrinkite su riebia grietinėle ir turėsite puikų pikantišką sumuštinukų aptepą. O suvertas ant pagaliukų kartu su kriaušių gabalėliais ar vynuogėmis, sūris su mėlynuoju pelėsiu – nepakeičiamas užkandis prie sodraus raudonojo vyno. Taip pat jis labai gerai dera kartu su graikiniais riešutais. Apšlakstykite mėlynąjį sūrį šviežiu skystu medumi ir apibarstykite sausoje keptuvėje pakepintais smulkintais graikiniais riešutais.

• Kaip pjaustyti? Mėlynasis sūris gana birus. Tad reikia atsargiai pjaustyti, kad nesuirtų pelėsio struktūra. Kitaip nepajusite jo tikrojo skonio. Mėlynąjį sūrį pjaustykite kubeliais arba juostelėmis. Tai darykite taip, kad kiekvienos riekelės vienas galas būtų su žievele, o kitas – iš sūrio centro. Šį sūrį suvalgykite per kelias dienas, nes jis greitai pasensta – įgyja aštrų prieskonį.

Nepasiklyskite tarp pelėsių

Yra daug įvairių mėlynojo sūrio rūšių. Kokios populiariausios?

• Gorgonzola – vienas populiariausių itališkų sūrių. Tai mėlynųjų ir pilkai žalsvųjų pelėsių sūris. Jis, kaip ir kiti mėlynieji sūriai, pasižymi aštriu, pikantišku skoniu. Tačiau yra minkštas, galima tepti, gerai lydosi, todėl labai tinka padažams gaminti.

• Rokforas – sūrių karalius. Šis prancūziškas sūris vertinamas kaip vienas geriausių mėlynojo pelėsio sūrių pasaulyje. Jis gaminamas iš avių pieno, naudojami specialūs pelėsiai, kurie išauginami ant kvietinės duonos. Kaip tik šie pelėsiai ir suteikia sūriui specifinį ypač aitrų skonį ir stiprų kvapą. Ant tikrojo Prancūzijoje pagaminto rokforo sūrio etiketės  puikuojasi raudona avis.

• Stiltonas – desertinis pelėsinis sūris. Tai pusminkštis, karvės pieno, su mėlynais tarpsluoksniais sūris. Nuo kitų mėlynųjų sūrių išsiskiria stipriu, kriaušes primenančiu aromatu.

Kuo ypatingi kietieji sūriai?

Visose šalyse gaminama daug įvairių rūšių kietųjų sūrių. Tačiau bene populiariausi – ementalis ir parmezanas. Mūsų gamintojai siūlo paskanauti lietuviškų šių rūšių sūrių.

"Veido" archyvas

• Lietuviškasis ementalis tapo “Žementaliu”. Kietas, ilgai negendantis ementalio sūris išsiskiria savo saldumu. Jam būdingas riešutų skonis ir aromatas, juntama ir šviežio šieno kvapo. Dar vienas išskirtinis jo požymis – labai gražios akys, matomos visame pjūvio plote. Jos atsiranda brandinant, kai susidariusi angliarūgštė neturi kur išeiti ir sūryje palieka riešuto ar vyšnios dydžio skyles. Be to, tai sūris gigantas – jo galva sveria nuo 60 iki 130 kilogramų. Ementalio sūris, kurio spalva gali būti nuo dramblio kaulo iki šviesiai geltonos, valgomas vienas, su duona, tinka karštiems sumuštiniams, salotoms, padažams, fondiu.

• Galima paskanauti ir lietuviško parmezano. Tai “Goja”, “Montecampo”, “Rokiškio parmezanas”, “Džiugas”, “Kietasis”. Šie sūriai skiriasi nuo tikrojo parmezano (jie ne tokie birūs), tačiau yra gerokai pigesni. Parmezanas – tai labai kietas, malonaus skonio ir aromato sūris. Tiesa, kuo ilgiau sūris brandinamas, tuo gražesnė jo spalva ir struktūra, malonesnis aromatas ir skonis. Su parmezano sūriu puikiai tinka gaminti sumuštinius, sutarkuoti ir apibarstyti įvairius patiekalus. Jis labai gerai dera su rūkyta mėsa ir melionu.

Sūrūs marinuoti sūriai

Tai feta ir brinza. Šie sūrūs, rūgštoko ir aštroko skonio sūriai, išvaizda primenantys supresuotą varškę, yra konservuojami sūryme, todėl vadinami marinuotais sūriais. Jie gaminami iš ožkų, avių ir karvių pieno. Nors feta – graikų pasididžiavimas, o brinza – bulgarų ir rumunų, tačiau mūsų ūkininkai taip pat gamina ne prastesnę brinzą.

"Veido" archyvas

• Naikina bakterijas. Manoma, kad fetos ir brinzos sūriai veikia kaip natūralūs antibiotikai. Mat juose yra ypatingų pieno rūgšties bakterijų, gaminančių medžiagas, kurios naikina ligas sukeliančias bakterijas. Tačiau šiais sūriais reikia mėgautis saikingai, nes per didelis tų medžiagų kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Be to, tai gana riebūs produktai – dažniausiai būna 30–60 proc. riebumo.

• Kaip sumažinti aštrumą? Keliolika minučių prieš vartodami pamirkykite fetos ar brinzos sūrį mineraliniame vandenyje arba piene, ir jie nebus tokie sūrūs bei aštrūs.

• Brinza – į sriubą ir salotas. Šis sūris dažniausiai naudojamas patiekalams su daržovėmis bei mėsa gaminti, trintoms sriuboms, įvairioms salotoms pagardinti. Ypač brinza dera su svogūnais, česnakais, baklažanais, bulvėmis.

• Saldūs vaisiai ir feta. Tai visai neblogas derinys. Taip pat fetos tinka dėti į makaronų, vištienos ar jūrų gėrybių patiekalus, sumaišyti šio sūrio gabalėlius su šviežiomis daržovėmis. Su fetos sūriu, pomidorais, alyvuogėmis ir baziliku galima paruošti labai gardžių sumuštinių. Feta galima pagardinti ir sriubas, troškinius.

Lietuviškos karvytės ir ožkytės skanėstai

Mūsų lietuviški varškės sūriai, gaminami nuo seniausių laikų, paskaninti kmynais, kitomis prieskoninėmis žolelėmis, skoniu nenusileidžia brangiausiems užsienietiškiems sūriams. Be to, yra pigesni ir papildo įvairių naudingųjų medžiagų atsargas organizme. Vis daugiau mūsų ūkininkų siūlo ir ožkų sūrius, pagamintus iš mūsų pievose besiganančių ožkelių pieno.

• Ožkų pieno sūris – skanu ir sveika. Jis pasižymi dietinėmis ir gydomosiomis savybėmis, žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno sekreciją, greičiau ir lengviau įsisavinamas nei pienas. Sūriuose daug nepakeičiamųjų amino rūgščių, lengvai įsisavinamų mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Todėl labai sveika ožkų sūrius valgyti vaikams, nėščioms ir kūdikius maitinančioms moterims.

• Apkeptas – sultingesnis. Ožkų sūrius galima kepti, jie puikiai lydosi. Be to, pašildyti tampa minkštesni, sultingesni. Labai skanūs su ožkos sūrio griežinėliu pagaminti karšti sumuštiniai, kelias minutes kepti orkaitėje. Prieš šaunant juos dar galima apibarstyti čiobreliais, petražolėmis, smulkintais kedro riešutais.

• Varškės sūris – ant stalo kasdien. Sūrio riekelė su duona – puikūs ir sveiki pusryčiai. Mat natūralus liesos varškės sūris be priedų, ypač suvalgytas iš pat ryto, skatina kasos ir blužnies fermentų veiklą. Jei norite sočiai, bet ne riebiai pavakarieniauti – vėl rinkitės iš lietuviškos karvytės pieno suslėgtą sūrį. Kirskite jį su uogomis, vaisiais ar medumi. Taip iš pieno gausite didelę dozę kalcio ir kitų mineralinių medžiagų, o iš uogų ir vaisių – natūralių vitaminų.