Pasiklausius Lietuvos parlamentinių politinių partijų lyderių kalbų, susidaro įspūdis, kad jie visažiniai. Jie puikiai žino, kaip valdyti valstybę, kaip suvaldyti krizę, kaip skatinti verslą, kokias reformas vykdyti. Kitaip tariant, jie ekspertai visais klausimais. Tačiau vienu klausimu, pasirodo, jie nėra ekspertai, nors kaip tik čia jų išmanymas ir profesionalumas būtų svarbiausias. Kalbu apie savų komandų formavimą.

Panagrinėkime valdančiąsias partijas. Štai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai prieš rinkimus į Seimą sudarė tokį savo rinkimų sąrašą, kad dabar lyderiai Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis priversti spjaudytis. Bet juk jie patys nulėmė, kokie veikėjai atsidurs pirmajame penkiasdešimtuke. O po rinkimų visi jie ir susikraustė į Seimą. Dar po keleto mėnesių ėmė aiškėti, kad didžiausioje valdančiojoje frakcijoje gausu destruktyvių asmenybių, kurios šneka, ką nori, ir elgiasi, kaip nori.

Netrukus šie prieštaringai vertinami veikėjai gavo “talibų” pravardę. Tačiau jiems tai nė motais, jie šokdina visus iš eilės ir nė iš tolo neprimena darniai dirbančios komandos: Kazimieras Uoka tiek prisidirba ir prisišneka gėjų parade, kad konservatorių lyderiai iš gėdos nebeturi kur akių dėti ir prašo, kad žmonių galvose K.Uoka būtų atribotas nuo TS-LKD, Vida M.Čigriejienė, Evaldas Jurkevičius ir Rytas Kupčinskas Seime balsuoja taip, kaip jiems patinka, o ne pagal partijos poziciją, pas konservatorius perbėgusio Sauliaus Stomos ar skandalų nevengiančios Aurelijos Stancikienės elgesio taip pat negalima prognozuoti, o, pavyzdžiui, Gintaras Songaila apskritai pareikalauja net paties A.Kubiliaus atsistatydinimo. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kaip šiandien atrodo didžiausia valdančioji partija.

Skystai šiandien atrodo ir Liberalų bei centro sąjungos frakcija, kurios lyderis Artūras Zuokas iš Seimo pasitraukė, o jo vietą užėmusi žmona prie frakcijos net neprisidėjo. Šios frakcijos narys Žilvinas Šilgalis jau seniai veikia visiškai savarankiškai ir dažnai priešingai, nei frakcija nusprendžia. Kaip atskira “frakcija” Seime vis dažniau veikia ir Vytautas Bogušis.

Na, o apie trečią valdančiąją partiją – Arūno Valinsko į Seimą įgrūstus “prisikėlėlius” apskritai nėra net ko šnekėti. Nes tai ne komanda, o kažkoks nesusipratimas ir gėda. Nei vienybės, nei kvalifikacijos, nei profesionalumo – tik daug skandalų.

Taigi čia kyla pagrįstas klausimas: jei dabartiniai valdančiųjų partijų lyderiai nesugeba suformuoti ir išlaikyti bent daugmaž pakenčiamos komandos, jei po trečdalį net tokių palyginti mažų frakcijų Seime sudaro atsitiktiniai veikėjai ir pajuokos objektai, tai kaip jie gali atlikti kur kas sudėtingesnius darbus ir vykdyti svarbius projektus? Kitaip tariant, jei nepavysta suburti net 50 žmonių komandos, tai kaip gali pavykti valdyti valstybę?

Ir dėl to negalima kaltinti jokių išorinių jėgų ar aplinkybių, čia visa atsakomybė tenka tik partijų lyderiams.