Šias lietuviškas įmones pirmiausia atrado užsienio vartotojai ir žurnalistai, o tik po to – lietuviai.

Nedidelės tik 30 darbuotojų turinčios lietuviško kapitalo bendrovės “Neurotechnology” biure Vilniuje ant vadovo stalo guli šūsnis specializuotų tarptautinių žurnalų. Visuose šiuose leidiniuose spausdinami straipsniai apie šios lietuviškos kompanijos sukurtus produktus. Jau dvidešimt metų gyvuojančios “Neurotechnology” darbuotojai užsiima biometrinėmis technologijomis – kuria piršto atspaudų, akių rainelės, veido, delno atpažinimo algoritmus.

“Užsienyje mes daug garsesni negu Lietuvoje – čia apie mus niekas nežino”, – be jokio apmaudo konstatuoja “Neurotechnology” savininkas Algimantas Malickas, pridurdamas, kad visą produkciją eksportuojančiai bendrovei būti žinomai Lietuvoje nėra taip svarbu.

“Neurotechnology” technologijos jau iškeliavo į maždaug šimtą šalių. Šiemet, naudojant lietuvių sukurtą pirštų atspaudų atpažinimo algoritmą, Lenkijoje baigta diegti biometrinių pasų sistema – 130-yje visos šalies pasų poskyrių įdiegtos pirštų atspaudų patikrinimo priemonės. Beje, tiesiogiai projektuose Lietuvos įmonė nedalyvauja – ji parduoda technologiją vadinamosioms įmonėms integratorėms, kurios lietuvių produktą pritaiko praktikoje. Integruojančių įmonių pasaulyje labai daug, o tokių kaip “Neurotechnology”, t.y. kuriančių algoritmus, – mažiau nei dvidešimt.

Beje, lietuvių sukurta produkcija panaudota ir diegiant pasų sistemas tokiose šalyse, kuriose mažai kas girdėjęs apie Lietuvą – Indonezijoje, Salvadore. Prieš porą metų į įmonę kreipėsi Bangladešo kariuomenė. “Bangladeše padėtį valdę kariškiai artėjant rinkimams sulaukė priekaištų, kad rinkėjų duomenų bazė netiksli – tas pats asmuo kartojasi po kelis kartus. Jie išsikėlė uždavinį pašalinti pasikartojančius asmenis ir kreipėsi į mus”, – netikėtą užklausimą prisimena A.Malickas. Kariškiai apkeliavo visą Bangladešą, surinko 80 mln. gyventojų pirštų atspaudus ir veido fotografijus, o rinkėjų bazei sutvarkyti panaudojo lietuvių sukurtą technologiją.

Lietuvoje sukurtas biometrines technologijas įsigijo ir amerikiečių kariškiai, kurie jas panaudojo teroristų duomenų bazei kurti. Jas naudoja ir kriminalistai, ir Londono naktiniai klubai.

Lietuvis – ant amerikietiško žurnalo viršelio

“Neurotechnology” – ne vienintelė užsienio žiniasklaidą sudominusi lietuviška bendrovė. Vasarį JAV viešėjęs įmonės “UPS Lietuva” vadovas Vladas Lašas, Los Andželo oro uoste užsukęs į spaudos skyrių, iškart atkreipė dėmesį į “Entrepreneur” žurnalą – viršelis vadovą taip sudomino, kad jis nusipirko ne vieną, o dešimt. Kodėl? “Todėl, kad nesu matęs ant tokio pasaulinio žurnalo viršelio lietuvių verslininko – ten buvo lietuvių bendrovės “GetJar” vadovas Ilja Laursas, o žurnale – didelis straipsnis apie jį”, – stebėjosi V.Lašas.

“GetJar” – mobiliųjų aplikacijų internetinis portalas, pagal parsisiunčiamų programų skaičių nusileidžiantis tik galingajai “Apple” kompanijai. Per mėnesį iš “GetJar” tinklalapio vartotojai parsisiunčia 60 mln.  mobiliesiems telefonams skirtų programų. Tapusi pirmąja Lietuvos kompanija, kuri atidarė atstovybę Silicio slėnyje JAV, “GetJar” per artimiausius dvejus metus kelia tikslą įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, o 2012-aisiais tikisi atidaryti atstovybę Singapūre ir plėstis į Azijos rinkas.

Lietuvoje plačiau kalbėti apie šią įmonę pradėta tik tada, kai ji tapo žinoma visame pasaulyje. I.Laursas interviu dalijo tokiems leidiniams, kaip “Forbes”, “USA Today”, “New York Times”, “Business Week”, “Guardian”.

“Pasaulyje mobiliųjų aplikacijų svarba nuolat didėja – industrijos skverbimasis į mobiliųjų aplikacijų sritį labai primena tą procesą, kuris vyko prieš dvidešimtmetį, kai kompanijos pradėjo judėti interneto link ir ėmė kurti svetaines”, – lygino I.Laursas.

“GetJar” vadovas atviras – pasaulyje stipriai šoktelėjęs įmonės žinomumas susijęs su rinkodara. “Norint būti žinomam, nepakanka turėti gerą populiarią paslaugą. Dar reikia ir skelbti apie save. Kol mūsų apyvarta nebuvo pakankamai didelė, mes nekreipėme dėmesio į rinkodarą. Bet kai profesionaliai pradėjome dirbti ta kryptimi, pasamdėme Patricką Morką (buvusį vieną “Pepsi” Europos rinkodaros vadų) ir per metus mūsų žinomumas pasivijo mūsų laimėjimus”, – tvirtino I.Laursas.

Štai viena priežasčių, kodėl Lietuvoje apie tokias kompanijas sužinoma vėliau nei Europoje ar Amerikoje: tiek “GetJar”, tiek “Neurotechnology” rinkodaros specialistai kuria į tarptautines rinkas ir užsienio žiniasklaidą orientuotą strategiją.
Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas papildo, kad įmonių, išgarsėjusių užsienyje, bet menkai žinomų Lietuvoje, ne taip mažai. “Kiekvienais metais mūsų centras įteikia inovacijų prizą. Kartą atėjo paraiška iš “Golden Grass” įmonės, įsikūrusios Šilutės rajone. Ši bendrovė – didžiausia Europoje žolės žirgams augintoja. Jie parduoda ne šieną, o žolę, kurią eksportuoja į ES šalis, Saudo Arabiją, Japoniją. Kadangi žirgai – brangus malonumas, o dėl selekcijos jie netgi alergiškesni nei žmonės, šienas jiems dažnai netinka”, – dar vieną pavyzdį pateikia K.Gečas.

Beje, organizacijų, kurios pirmiau sužiba užsienyje nei savo šalyje, yra ne tik verslo pasaulyje. Neblogą pradžią šio tikslo link padarė keturi jauni žmonės, sukūrę viešąją įstaigą “Naujoji muzikų karta”. Pradėję nuo edukacinių projektų, kuriais Lietuvos mokyklose siekė populiarinti klasikinę muziką, prieš porą metų jaunieji entuziastai ėmė organizuoti koncertus Lietuvoje ir jau surengė keletą pasirodymų garsiausiose Londono, Berlyno, Niujorko salėse. Užsienyje koncertavo tiek vienas įstaigos kūrėjų pianistas Kasparas Uinskas, tiek “Naujosios muzikos kartos” kolektyvo surasti atlikėjai. “Kitą sezoną planuojame surengti nemažai koncertų Lenkijoje”, – tolesnius planus dėstė vienas įstaigos kūrėjų pianistas Darius Mažintas.

Pašnekovas neslepia, kad keturių žmonių įstaigėlei surengti koncertus užsienyje buvo nemenkas iššūkis. “Šios salės žinomos, į jas kviečiami garsiausi atlikėjai ir bet ko ten neįsileidžia. Todėl nebuvo paprasta – siuntėme atlikėjų įrašus, kuriuos vertino ir sprendė, ar galime surengti koncertą”, – pasakoja D.Mažintas. Koncertai pavyko – susirinko pilnos salės, žiūrovai plojo atsistoję, o muzikologų atsiliepimai buvo puikūs. Netikėta, bet šiuos užsienio ir Lietuvos sales sužavėjusius atlikėjus “Naujoji muzikų karta” darbuotojai surado internete – klausydamiesi įrašų “youtube.com” tinklalapyje.

Tapti pasaulinėmis privertė būtinybė

Kaip mažutei lietuviškai įmonei išaugti iki tokios, kuri būtų įtakinga tarptautinėje erdvėje? Iš pokalbio su A.Malicku paaiškėjo, kad orientacija į užsienio rinkas atsirado dėl būtinybės – Lietuvoje šiai produkcijai rinkos paprasčiausiai nėra.

Tokiam požiūriui pritaria ir “GetJar” vadovas, kurio teigimu, mažos šalies mentalitetas įpareigoja žengti į pasaulinę rinką. “Didelės žuvies vonioje nežvejoji – turi eiti į didesnį tvenkinį. Reikia turėti ambicijų ir nesiimti tokio projekto, kuris ateityje negalėtų išrutulioti į kažką didesnio”, – tokia nuostata vadovaujasi pasaulinės kompanijos vadovas I.Laursas.

Šias įmones sieja ir tai, kad jos vienos pirmųjų pradėjo teikti perspektyvias paslaugas ar produktus. “Rimti žaidėjai mobiliųjų aplikacijų rinkos nepastebėjo labai ilgai. Mes pradėjome dirbti 2004-aisiais, o mūsų rimčiausiai konkurentai “Apple” bei “Nokia” šių paslaugų neteikė iki 2007 m. Trejus metus trukęs šiltnamio laikotarpis leido mums įsitvirtinti”, – vieną sėkmės veiksnių mini vadovas.

Gebėjimas pirmiems ateiti į rinką su įdomiais produktais pasitarnavo dar vienai Lietuvoje veikiančiai įmonei “CID Baltic”. Jos generalinis direktorius Aidas Kavaliauskas tvirtino, kad anksčiau, nei sureagavo dauguma konkurentų, lietuviška įmonė pasiūlė semantinių technologijų, suprantančių informacijos turinį ir prasmę. Pavyzdžiui, tradicinė dokumentų valdymo sistema leidžia paieškas atlikti pagal raktinius žodžius, o semantinė programa – pagal kontekstą. “Dabar didžiosios korporacijos, tokios kaip “Microsoft”, daug į tai investuoja, o mes vieni pirmųjų pasiūlėme verslo sprendimus, pagrįstus šita technologija”, – džiaugiasi A.Kavaliauskas.

Didžiausias pasaulinės įmonės pranašumas išryškėja sunkmečiu – šios bendrovės nejaučia jokios krizės, o apie šimtą darbuotojų turinti “CID Baltic” šiemet jau pasamdė dar devynis darbuotojus.